Taip, matyt, pamąstė konservatoriai, pasiryžę karštligiškai įvesti arba padidinti bet kokius mokesčius, idant visiškai atstatyti prieš krizę sumažintas pensijas.
Konservatorių elgesys labai pragmatiškas, nes pensininkų, bedarbių ir pašalpos gavėjų gretos šalyje auga bene greičiausiai Europoje. Todėl jų balsai rinkimų dieną bus lemiantys.
„Lietuvoje pensijos vienos mažiausių Europoje, todėl reikia atimti pinigus iš dirbančiųjų ir padėti senjorams“, - argumentus dėsto konservatoriai. Teisybė, Lietuvoje pensijos labai mažos, tačiau kodėl nutylima, kad ir pagal algų dydį Europoje esame tarp autsaiderių. Ar šie dalykai nesusiję?
Visi prieš rinkimus nori būti geri. Visiems gaila pensininkų, nes jie gyvena išties sunkiai. Tačiau norėdami padėti pensininkams, turime galvoti ir apie šalies ateitį. Darbingo amžiaus žmonėms masiškai bėgant iš šalies, greitai neliks tų, iš kurių uždarbio mokamos ir pensijos, ir pašalpos.
Seimo pirmininkė ramina: dirbantys žmonės gali metus susispausti, pakentėti. Atsiprašau, o „atstatytas“ pensijas mes mokėsime tik metus? Iš kur bankrutuojanti „Sodra“ gaus pinigų 2013 m.? Jei kalbame apie socialinį teisingumą, būkime lygiai teisingi visiems. Tada reikia didinti ir per krizę žmonėms sumažintus atlyginimus.
Blogiausia mūsų šalyje yra tai, kad labiausiai girdimi tie, kurie garsiai šaukia ir vaikšto į mitingus. Vien dėl to per naktį žadama sugalvoti naujų įstatymų, prikurti naujų mokesčių. Istorija kartojasi.
Galima tik pasidžiaugti, jog mums pavyko sustabdyti konservatorių planus padidinti PVM ir vietoje to geriau sumažinsime valstybės išlaidas.
Tačiau naujieji siūlymai bet kuriam dirbančiam žmogui skamba kaip pasityčiojimas: dar sumažins motinystės išmokas, nepervedinės pačių žmonių uždirbtų pinigų į privačius pensijų fondus. Taip visiškai sužlugdysime pensijų sistemos reformą.
Ar kas nors dar tiki, kad piramidės principu veikianti valstybinė „Sodra“ sugebės mokėti pensijas po 20-30 metų? Kokią mes ateitį siūlome dabartiniams 20-40-mečiams?
Dar vienas keistas pasiūlymas įvesti progresinius mokesčius. Argumentas nenugalimas – jie yra visose turtingose Vakarų šalyse. Noriu paklausti, nuo kada Lietuva yra turtinga šalis, nuo kada 3000 litų atlyginimą gaunantis žmogus yra turtuolis? Kodėl jis, daugiau dirbdamas, baigęs mokslus turi atiduoti savo pinigus tiems, kuriems smagiau gyventi iš pašalpų? Pašalpų sistemą būtina kuo greičiau pertvarkyti – ten daugybė vėjais iššvaistomų pinigų.
O dabar pakalbėkime apie „prabangos mokestį“. Dar antradienio rytą konservatoriai kalbėjo, kad būtina apmokestinti visus automobilius ir nekilnojamąjį turtą, nes tai prabanga. Po to, kilus žmonių nepasitenkinimui, „prabangos“ ratas buvo susiaurintas iki „labai brangių“ automobilių ir būsto. Ką reiškia „brangus“, niekas aiškiai nepasako.
Jei apmokestinsime tik kelias vilas ir sportinius automobilius, į biudžetą surinksime vos kelis milijonus. Tokio mokesčio administravimas gali kainuoti daugiau nei surinkti pinigai. Žinoma, dar siūloma apmokestinti jachtas ir briliantus, kurių mūsų šalyje, matyt, galybės. Padėsiu Seimo pirmininkei - Lietuvoje dar yra oro balionų, Tautvydo Barščio malūnsparnis. Dar galima apmokestinti auksinius dantis. Juk tai irgi „prabanga“.
Todėl manau, kad „prabangos“ mokestis tėra dūmų uždanga, būtina įvesti visuotinius mokesčius. Kad tai realu, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kaimynai latviai nekilnojamojo turto mokestį iš pradžių irgi įvedinėjo tik „turtuoliams“. Kuo tai baigėsi – mokesčius moka praktiškai visi, kitais metais nekilnojamojo turto mokestį Latvijoje teks mokėti net už tvartus.
Baigiant noriu pagirti kolegas konservatorius, kurių pasiūlytas „prabangos mokesčio“ terminas užbūrė pusę Lietuvos. Nenustebkite, kad vieną rytą iš politikų išgirsite, kad ir jautiena yra prabangos prekė. O vakare, dešimt kartų per dieną tai pakartojus, tai atrodys kaip visiška tiesa.