Taip jie patenka tos šalies jurisdikcijon.
2011 m. po liūdno, gėdingo Lietuvai ir Lenkijai Alesio Beliackio atvejo Lietuvos Respublika sukūrė net atskirą tarpžinybinį mechanizmą tam, kad atsijotų kriminalinius atvejus nuo politinių užsienio režimų priešininkų ir oponentų gaudymo „vajų“, irgi dažnai realizuojamų per Interpolą.
Tad Interpolas privalo sudaryti atskirą kartoteką iš politinio prieglobsčio statusą turinčių asmenų. Šiuo atveju tai privalu visoms ES šalims. Šis politinių pabėgėlių sąrašas Interpolui turi būti prioritetinis. Užsienio režimų sukurptos kriminalinės užklausos per Interpolą, reikalavimai suimti ir perduoti į jų rankas politinius priešininkus turi būti ES šalių Interpolui niekiniai ir nevykdytini.
Neįtikėtinai skandalingas yra Kipro valdžios, daugiau nei dvi savaites kalėjime laikančios Lietuvos jurisdikcijoje esantį Nikitą Kulančenkovą, elgesys. Šis demokratinės Rusijos opozicijos atstovas 2015 m. gruodžio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos politinio pabėgėlio statusą, kuris suteikiamas tik po kruopščios asmenybės veiklos analizės.
Iš karto po sulaikymo Larnakoje, Kipre Lietuvos institucijos suteikė Kiprui informaciją, apie suteiktą politinio pabėgėlio statusą šiam maskviečiui, Aleksejaus Navalno bendražygiui. Kipras privalėjo reaguoti ne į Rusijos Interpolo paklausimus, o į savo sąjungininko ES suteiktą informaciją. Įdomu bus išgirsti Kipro pasiaiškinimus šia tema bendruose ES posėdžiuose.
Be to, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja galų gale ruošia raportą, kuriame aiškiai turės būti atskleistas mechanizmas, kaip neleisti nedemokratinių šalių vyriausybėms, naudojantis demokratinių šalių institucijomis bei Interpolu, susidoroti su savo politiniais oponentais, jiems iš paskos kurpiant bylas. Demokratinės šalys negali padėti totalitariniams režimams susidoroti su politiniais oponentais – demokratais. Politinio pabėgėlio statusas dalį šios problemos turėtų išspręsti.
Tačiau praktikoje turime „stebuklų“, kada nedemokratinių šalių žinybos „įvairiausiais būdais“ užspaudžia atskirą demokratinę šalį ir jos institucijas. Turėtume susirūpinti, kad šitie politiškai motyvuoti nedemokratinių šalių triukai bent ES teisinio solidarumo srityje nesikartotų, o pasidavusios spaudimui šalys atsidurtų prie demokratinių šalių gėdos stulpo Briuselyje.