Latvija, kaip ir Lietuva, šiuo metu įgyvendina aukštojo mokslo reformą. Tiek Latvija, tiek Lietuva turi daug nuveikti, siekdamos kuo greičiau priartėti prie ES inovacijų diegimo vidurkio. Greitesnis ekonominis augimas labai priklauso nuo gerai išvystytos aukštojo mokslo sistemos.
Einaras Semanis
© Asmeninis archyvas

Latvijos aukštajame moksle svarbios reformos įgyvendinamos jau nuo 2014 metų. Reformomis siekiama iš naujo apibrėžti aukštojo mokslo institucijų vaidmenį, kad jos kaip žinių centrai skatintų ekonominę plėtrą.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija universitetams ir kitoms aukštojo mokslo institucijoms yra iškėlusi keturis uždavinius. Pirma, universitetai turi užtikrinti žinių bazę visose mokslo srityse. Į tai įeina moksliniai tyrimai didžiausią plėtros potencialą turinčiose srityse, tarptautinis konkurencingumas, taip pat pakankamas mokslinis potencialas. Visa tai turi būti suderinta su taip vadinamos Sumanios specializacijos strategijos tikslais ir prioritetais.

Antrasis uždavinys yra skatinti įmonių inovatyvumą. Tai reiškia geresnį bendradarbiavimą su įvairių sektorių verslu. Tai taip pat apima žinių komercinimą ir užsakomųjų mokslinių tyrimų vykdymą.

Trečiasis uždavinys yra pasiekti, kad Latvijos žmogiškieji ištekliai būtų orientuoti į globalius poreikius. Vienas iš ilgalaikių prioritetų – susieti studijų procesą su Latvijos ekonomikos plėtrai reikalingų specialistų rengimu, kartu suvokiant, kad darbo rinka yra globali, ir tarptautiniu mastu teikiant konkurencingą išsilavinimą.

Paskutinis dalykas – universitetai turi augti kaip žinių centrai, pritraukiantys išteklius iš įvairių šaltinių. Taip pat užtikrinti atvirą mokslo infrastruktūros prieigą, kad laboratorijos, medžiagos ir įranga būtų naudojama bendrai su kitomis studijų ir mokslo institucijomis ir įvairių sektorių įmonėmis.

Pasaulinė patirtis rodo, kad šios reformos turėtų vesti prie geresnės aukštojo mokslo kokybės. Jos turėtų sukurti naują studijų kokybės modelį, susidedantį iš keturių elementų – studentų, akademinių darbuotojų, išteklių ir teisinės struktūros. Geras aukštasis mokslas studentams – tai tinkamas balansas tarp teorinių ir praktinių žinių, galimybė gauti valstybės finansavimą, galimybės dirbti su mokslinių tyrimų ir kūrybiniais projektais. Gavę tokį aukštąjį išsilavinimą, studentai įgytų tiek teorinių, tiek praktinių kompetencijų ir galėtų jas naudoti kaip viena kitą papildančias. Kokybė taip pat priklauso nuo akademinių darbuotojų, kurie turėtų būti konkurencingi tarptautiniu mastu tiek kaip tyrėjai, tiek dėstytojai.

Latvijoje mes neplanuojame stipriai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių, tačiau siekiame, kad jos susikurtų savo nišas, specializuotųsi tose srityse, kuriose yra stiprios.

Vykdant reformas, koncentruojamasi į išorinį kokybės vertinimą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Akademinis informacijos centras organizuoja studijų programų licencijavimą ir akreditaciją. Iki 2018 m. spalio numatoma pateikti paraišką Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registrui.

Nuo 2016 iki 2018 m. glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautinių rekonstrukcijos ir plėtros banku (Pasaulio banku), vykdomas tyrimas, kaip pagerinti vidinį Latvijos aukštojo mokslo valdymą. Vidinio valdymo gerinimas pagrįstas taip vadinamu trijų lygių finansavimo modeliu, kuris buvo įvestas 2015 m. pagal Pasaulio banko rekomendacijas.

Ypatingas dėmesys skiriamas STEM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos – studijų programų plėtrai, joms taip pat skiriama daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų valstybinėse aukštosiose mokyklose. Tam naudojamos ir ES lėšos.

Keičiasi pedagogų rengimas

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija pradėjo mokytojų rengimo reformą, kuria siekiama sukoncentruoti pedagogines programas vykdančių aukštųjų mokyklų išteklius. Yra sukurta mokytojų rengimo darbo grupė, kuri turi pateikti naujus principus ir siūlymus programų turinio keitimui. Ši grupė taip pat turi pateikti naujus pedagogų profesinius standartus ir sukurti mokytojų profesinę organizaciją. Darbo grupė šį rudenį turi Vyriausybei pateikti ataskaitą.

Mokytojų rengimo reformą numatoma įgyvendinti iki 2020 m. Bus modernizuota 20–30 mokytojų rengimo programų. Kasmet jas baigs ir į mokyklas išeis dirbti apie 500 mokytojų. Šiuo metu pedagogines studijas baigia apie 1 tūkst. absolventų, tačiau tik 350–400 nueina dirbti į mokyklas.

Pradėjusi šių sričių reformas, su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuva. Tiek Latvija, tiek Lietuva siekia užtikrinti, kad jaunimas gautų aukštos kokybės, konkurencingą ir tarptautišką aukštąjį išsilavinimą, kad absolventai prisidėtų prie mūsų valstybių ekonominės ir visuomeninės plėtros.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (44)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (6)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Hobis tapo antrąja profesija (7)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (5)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (25)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (81)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (26)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (9)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (18)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (12)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...