Šias gaires rengė daugiau nei penkiasdešimt akademinės ir verslo bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ekspertų, ministerijų atstovų. Tai didžiulis ir vaisingas darbas, kuris turėtų užtikrini didesnį šalies konkurencingumą.
Esu tvirtai įsitikinęs: kryptinga inovacijų politika turi apimti tiek horizontalųjį lygmenį – nuo inovacijų kultūros ugdymo dar mokyklose iki jų diegimo rinkoje, tiek vertikalų lygmenį, t. y. nuo teisės aktų rengimo iki jų įgyvendinimo.
Tikiuosi, šios gairės taps tvirtu pagrindu tęsti Ūkio misterijos pradėtus darbus ir įgyvendinti naujas iniciatyvas. Gairės apims penkias sritis. Ūkio ministerija tiesiogiai veiklą vykdo trijose iš jų, t. y. inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimo, inovacijų politikos koordinavimo ir strateginio planavimo srityse.
Investuojama į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas
Ūkio ministerija nuo 2013 metų pradžios investavo 38,5 mln. Eur į 118 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų. Kartu su verslo įmonėmis buvo investuojama į MTEP veiklas, MTEP infrastruktūros įrengimą, remti inovatyvių klasterių projektai. Vien tik įgyvendinant projektus pagal priemonę „Intelektas LT“ (remiama įmonių MTEP veikla) į rinką jau pateikta per 170 naujų gaminių, paslaugų ar procesų.
Naujuoju finansiniu periodu Lietuva parengė Sumaniosios specializacijos strategiją, kurioje identifikuoti šalies MTEP ir inovacijų raidos kryptys ir prioritetai, atspindintys mūsų šalies ūkio ir mokslo stiprybes ir didžiausią potencialą. Investicijų priemones projektavome taip, kad būtų užtikrintas sklandus viso inovacijų ciklo funkcionavimas nuo naujo produkto idėjos gimimo iki šio produkto įdiegimo į rinką. Ūkio ministerijos 2014–2020 m. laikotarpiui numatytos lėšos į MTEP ir inovacijas sudaro 326 mln. eurų.
Įgyvendinamos ir naujos iniciatyvos
Skatiname pramoninę doktorantūrą, kuri turėtų stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo ir studijų institucijų ir įmonių, padidinti doktorantų įdarbinimą verslo sektoriuje ir taip paskatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis. Pramoninės doktorantūros skatinimas numatomas 16500 Eur vertės čekių (krepšelių) forma. Krepšeliu būtų finansuojama pusė visos doktoranto studijų trukmės (4 metai), likusią dalį turėtų finansuoti doktorantą įdarbinusi verslo įmonė.
Kita naujovė – veiklą pradės inovacijų s ieškotojai (skautai). Tokios veiklos Lietuvoje lig šiol nebuvo, ji palengvins ir pagreitins inovatyvių produktų ar paslaugų kūrimą bei inovacijų diegimą. Technologijų perdavimo vadybos kompetencijas turinčių žmonių trūksta jau dabar, o technologijoms tobulėjant neapsakomu greičiu, ši veikla taps gyvybiškai svarbi. Inovacijų ieškotojai, siekdami technologinių sprendimų, pagelbės įmonėms pagreitinti inovacijų kūrimą ir diegimą, sutrumpins procesą nuo idėjos iki prototipo.
Kiek anksčiau pristatėme savo iniciatyvą – „Lietuva 2020 – sveikatos technologijų ir biotechnologijų centras“. Siekiame, kad bendromis verslo, mokslo ir studijų ir valstybinių institucijų pastangomis 2020 m. Lietuva taptų Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų centru (vadinamuoju „hubu“). Šio tikslo bus siekiama įgyvendinant 4 žingsnių programą: kuriant palankią aplinką sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijoms, pritraukiant užsienio investicijų į šiuos sektorius, stiprinant šių sektorių žmogiškuosius išteklius ir skatinant su sveikatos technologijomis ir biotechnologijomis susijusių naujų įmonių kūrimąsi.
Stiprindami Lietuvos kaip IT paslaugų centro pozicijas ir atsižvelgdami į augančią ir nepatenkinamą IT specialistų paklausą darbo rinkoje pasiūlėme aukštosiose mokyklose didinti IT studijų krypties valstybės finansuojamų vietų skaičių. Jau patvirtintas 50 proc. finansavimo IT studijų programoms padidinimas, kurio pagrindu nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio besimokantiems IT studijų programose papildomai universitetuose bus finansuojamos 350 studijų vietų, o kolegijose – 100.
Ūkio ministerija skatina inovacijų paklausos priemones, plėtojant ikiprekybinius ir inovatyviuosius viešuosius pirkimus. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai jau yra pateikta 15 paraiškų ikiprekybiniams pirkimams vykdyti, o iš viso Ūkio ministerija yra identifikavusi apie 50 galimų ikiprekybinių pirkimų objektų.
Tarptautiniai mokslo ir verslo projektai
Dalyvaujame ir globaliuose projektuose, kurie leidžia šalį pristatyti kaip lygiavertę partnerę kuriant pasaulinio lygio inovacijas. 2020 metais planuojame tapti tikrąja Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, o tai šalies mokslui ir verslui reiškia galimybę dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.
Dar šiais metais pateikėme paraišką CERN ir tikimės tapti asocijuota CERN nare, o siekdami išnaudoti Lietuvos lazerių sektoriaus potencialą ir galimybes, ketiname įsijungti į ekstremalios šviesos infrastruktūrą (ELI). ELI, padedama Lietuvos įmonių, kuria galingiausius lazerinius įrenginius pasaulyje ir atveria naujas tarpdisciplinines mokslinių tyrimų galimybes, kurios tampa prieinamos tarptautinei mokslininkų bendruomenei.
Aktyviai dirbdami ties efektyvia švietimo sistema bei kryptinga inovacijų politika, iki 2020 metų turėtumėme gerokai aukščiau palypėti ir tarptautinių reitingų laipteliais, o vien įgyvendinus Sumaniosios specializacijos strategiją Lietuvos investicijos į MTEP padvigubės.