Reikia įvertinti, kad esminiai sprendimai negimsta pirtyje ar iš vieno žmogaus nuomonės, einama demokratijos keliu.
Populizmas yra pavojinga demokratijos spraga, ypatingai konservatorių elektoratui. Ne vieną sykį matėme, ką gali padaryti aktyvi, emocijomis paremta, kaip iš dangaus nukritęs meteoritas, oponentų rinkiminė kampanija. Matėme atskeltus dešiniojo elektorato fragmentus.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius niekada nepasižymėjo populizmu, atvirkščiai, politikas niekada nebijojo nepopuliarių sprendimų. Tai paaiškina sąlyginai mažą populiarumą, tačiau mobilizuoja tvirtą ir nesiblaškantį palaikančiųjų elektoratą.
Per šiuos TS-LKD partijos pirmininko rinkimus pajautėme populizmo apraiškų. Ironiška, bet dalis kandidatų į TS-LKD pirmininkus statė savo rinkiminės kampanijos pamatus ant „blogas Kubilius“ kortos.
Šį kartą A.Kubilius priėmė nepopuliarų sprendimą partijoje. Pareiškė, kad rinkimuose nedalyvaus – viskas pasikeitė. Niekas tokio pareiškimo nesitikėjo.
Tačiau populizmo apraiškos kartu su A.Kubiliumi nedalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose neatsisakė, keli kandidatai į TS-LKD pirmininkus nusprendė kritikuoti A.Kubiliaus nuomonę remti G.Landsbergio kandidatūrą ir tai buvo argumentas, kodėl reikėtų rinktis kitą kandidatą: „A.Kubilius blogas už viešą nepatyrusio G.Landsbergio palaikymą.“
Manau, kad skirtingų nuomonių įvairovė naudinga partijai, ypač svarbi racionalių pasiūlymų įvairovė. Partijoje trūksta vidinės konsolidacijos, bet pagal elgesį panašu, kad to nuoširdžiausiai siekia tariamai nepatyręs G.Landsbergis. Nėra naujiena, kad reikia išmokti pripažinti savo klaidas, konservatoriai turi ydą – manyti niekada neklystančiais. Arogancija šiuo klausimu į dešiniojo dviračio „špykius“ įkišo ne vieną pagalį.
Kalbėdamas su partijos bičiuliais, raginu slopinti intrigas, atmesti emocijas ir įsiklausyti, ką siūlo kandidatai į partijos pirmininkus. Kokia svarbiausia žinia, TS-LKD vizija ir kaip jos siekti? Esmė – ne amžiuje, išvaizdoje, pavardėje ar narystės frakcijoje. R.Valatka savo straipsnyje apie saulės užtemimą ir Lietuvos politikos nušvitimus gan aštriai, bet taikliai įvardino, kad TS-LKD turi galimybę tapti modernia partija.
Optimizmą kelia viešas G.Kirkilo „draugiškas“ patarimas. Anot socialdemokratų veterano, išrinkus G.Landsbergį TS-LKD ištiktų katastrofa. Suprantama, europarlamentaras labai neparankus oponentams, net centro dešinės draugams liberalams.
Nepaisant vidinių batalijų, turime daug puikių kandidatų, iš kurių tikimasi kokybiškų pasiūlymų, tolimesnės TS-LKD vizijos. Kalbėkime idėjomis, ne emocijomis. Didžiausia tikimybė, kad antras rinkimų turas vyks tarp Irenos Degutienės ir Gabrieliaus Landsbergio.
I.Degutienė turi išskirtinių savybių, yra mėgstama ir gerbiama žmonių. Lyginant su dabartine Seimo pirmininke, daugelis I.Degutienę Seimo pirmininkės kėdėje prisimena su didele nostalgija.
Tačiau iškyla grėsmė, kad I.Degutienė gali būti atsirėmusi į potencialaus elektorato lubas, nes politikoje figūruoja jau daug metų. Kita vertus, politikė mobilizuotų tradicinius rinkėjus.
G.Landsbergio gerbėjai išsiplėtė už tradicinio TS-LKD elektorato ribų. Naujos kartos konservatorius sugeba racionaliai kalbėti ateities kalba, pripažinti konservatorių klaidas ir dar netapęs pirmininku siunčia įkvepiančius ateities pasiūlymus Lietuvos žmonėms ir partijos bičiuliams. Būtent dėl to savo balsą atiduosiu ne Gabrieliaus pavardei, o asmenybei.