Siekiama, kad šnipai veiktų Rusijai naudinga linkme, formuojant nepalankią nuomonę apie Lietuvos valdžios institucijas ir jų sprendimus. Taip pat šnipai renka Rusijos kariniam planavimui reikalingą informaciją apie Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir jos bendradarbiavimą su NATO.
Rusijos agresija Ukrainoje ir gilėjanti šių šalių priešprieša lemia tai, kad Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos intensyvumas auga. 2014 metais labai suaktyvėjo Rusijos žvalgybos domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra. Tai liudija ir mūsų žvalgybos pasiekimai. Kalbu apie sugautus ar kitaip išsiųstus šnipus. Tai yra ilgalaikių operacijų rezultatas.
Beje, žvalgybos tarnybų darbe sugautas ir paviešintas šnipas ne visuomet rodo sėkmingą šių tarnybų veiklos rezultatą. Susektas, bet nepaviešintas šnipas paprastai yra naudingesnis – per jį galima dezinformuoti, klaidinti, padaryti jį dvigubu agentu, siekiant aiškintis jo veiklos apimtis, metodus ir ryšius ar panašiai. Tik tuomet, kai to jau neįmanoma daryti, kontržvalgybinės operacijos perauga į ikiteisminius tyrimus.
Viešai skelbiami sulaikymai – tik aisbergo viršūnė
2014 metais dėl šnipinėjimo iš Lietuvos buvo išsiųsti 3 Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai. Jie verbavo agentus ir rinko informaciją. Praėjusiais metais, nepasibaigus akreditacijos terminui, buvo priversti išvykti dar keli Rusijos piliečiai, veikę po diplomatijos priedanga. Vienas garsesnių – Valerijus Katula, kurio veikla buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje.
Šis asmuo turėjo išvykti iš Lietuvos.
Rusija, vykdydama žvalgybą Lietuvoje, naudoja įvairius metodus – pasitelkia mūsų gyventojus ir siunčia savo žvalgybos specialistus. Siunčiami ir žvalgybos agentai – neteisėtai vykstantys į Lietuvą su padirbtais kitų valstybių piliečių asmens dokumentais. Naudojamasi ir verslininkų, žurnalistų, mokslininkų „pagalba“, nevyriausybinių organizacijų priedanga.
VSD yra pateikęs duomenis, jog 2014 metais vienaip ar kitaip sankcionuotus žvalgybinius veiksmus vykdė 1884 asmenų atžvilgiu, tarp jų – apie pusė Lietuvos piliečių. Sekimo objektų ratas yra platus.
Gali sekti atsakomieji Rusijos veiksmai
Žvalgybos klasika sako, kad po sėkmingos kontržvalgybos operacijos visada seka priešiškos šalies atoveiksmis. Kaimyninė Estija didžiuodamasi skelbė, kad per 5 metus sugavo 4 Rusijos šnipus. Kaip galima buvo tikėtis iš ankstesnės patirties, Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų. 2014 metų rudenį Estijoje buvo pagrobtas estų pareigūnas ir išvežtas iš šalies į Rusiją. Apkaltintas šnipinėjimu Rusijoje, jis ligi šiol kalinamas ir laukia parodomojo teismo.
Todėl ir Lietuvos tarnybos, atsižvelgdamos į šitą praktiką, turi „pasitikrinti“ savo silpnas vietas bei informuoti žmones, kurie dirba Lietuvos naudai. Galimi ir neoficialūs išsiuntimai mūsų diplomatų ar diplomatinių tarnybų darbuotojų.