Tapo žinoma, kad jos gali būti netgi didesnės už pernykštes.
Nepaisant to, kad Vyriausybė bei jai pavaldžios institucijos visą vasarą ūžė, kaip po sunkių derybų su „Gazprom“ jiems pavyko dujų kainą numušti penktadaliu, o kitais metais – dar ne mažiau kaip penktadaliu, nes prisidės kompensacija dėl perkamų dujų kainos sumažinimo atgaline data.
Dabar paaiškėjo, kad tą mažesnę kainą gaus tik vadinamieji buitiniai dujų vartotojai. Bet buvo nutylima, jog jie tesudaro tik kokius penkis nuošimčius visos dujų rinkos. Tuo tarpu gerokai gausesnėms centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų gretoms mažesnių kainų niekas nebežada.
„Gazprom“ draugai
Autoritetingi energetikos ekspertai netruko paaiškinti, kad dėl didėjančių dujų kainų kaltas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Jiems garsiai pritarė ne mažiau autoritetinga Seimo energetikos komisija su pirmininku priešakyje.
Pasak jo, per terminalą tiekiamos dujos šią žiemą bus brangesnės nei šiuo metu jų galima būtų įsigyti iš Rusijos.
„Lietuvai reikėjo terminalo, bet – ne tokio didelio, ne tokio brangaus“, – teigia terminalu nepatenkintas komisijos pirmininkas, nors ir nenurodo jokio kur nors pasaulyje veikiančio terminalo, kuris galėtų būti mažo ir pigaus terminalo pavyzdžiu.
Toks baksnojimas į naująjį terminalą užsimenant, kad dujų kaina galėjo būti mažesnė, ir neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, neabejotinai patinka dujų tiekimo monopoliją prarandančiam „Gazprom“, bet nebūtinai atitinka tikrovę, kuri ne visada yra tokia, kokią bandoma garsiai piršti.
Vyriausybės galva – smėlyje
Yra viena aplinkybė, kuri griauna darnų vaizdelį, esą, dėl didelių dujų kainų kaltas terminalas. Niekas taip ir nepaaiškino, kodėl dujų kaina kyla jau šiemet, nors dar nėra jokių terminalo dedamųjų, o dujų iš suskystintų dujų terminalo kol kas neperkama.
Į Lietuvos rinką importuojamos dujos nuo birželio iki rugsėjo brango maždaug penktadaliu ir sugrįžo į tą patį lygį, kuris buvo iki garsiai išreklamuotų susitarimų su „Gazprom“. Tai vyksta nepaisant to, kad yra smarkiai kritusios naftos kainos tarptautinėse rinkose, tad su ja susieta dujų kaina turėtų tik mažėti.
Sprendžiant iš to, kaip atkakliai šiuo klausimu tyli Vyriausybė, galima daryti prielaidą, jog kaina kyla ne tik ne be Vyriausybės žinios, bet ir kaip viena iš jos derybų su „Gazprom“ pasekmių.
Kaip žinoma, dujas į Lietuvos rinką iš „Gazprom“ tiekia ne tik „Lietuvos dujos“, bet ir „Dujotekana“. Pastarajai parduodamų dujų kaina sumažinta nebuvo. Dujų rinkos dalyvių pastebėjimu, nuo šių metų vasaros daugiau dujų parduoda „Dujotekana“, o „Lietuvos dujų“ tiekiamų dujų dalis rinkoje mažėja. Tada paaiškinimas būtų labai paprastas – kadangi „Dujotekana“ dujas parduoda didesne kaina ir didesnį kiekį, didėja ir į Lietuvą importuojamų dujų vidutinė kaina.
„Lietuvos dujų“ importuojamų dujų proporcijos sumažėjimas šiai bendrovei akivaizdžiai nenaudingas, nes mažina jos pajamas. Veikiausiai su tokia padėtimi taikomasi tik dėl labai paprastos priežasties – tai derybose su „Gazprom“ buvo arba pražiūrėta, arba priešingai – rinkos perdalijimas yra įtvirtintas kruopščiai slepiamuose susitarimuose.
Tuomet išeitų, kad dėl dujų brangimo bent jau šiuo metu kaltas visai ne terminalas, o didėjanti „Dujotekanos“ kvota. Kodėl tokia galimybė viešumoje neaptarinėjama, galima tik spėlioti. Bet kuriuo atveju teiginys, kad per terminalą tiekiamos dujos šią žiemą bus brangesnės, nei šiuo metu jų galima būtų įsigyti iš Rusijos, yra abejotinas, nes „Gazprom“ dujas į Lietuvą ir kitais metais tieks ir per „Dujotekaną“, o šios parduodamų dujų nei kaina, nei kiekiai nėra žinomi. Aišku tik tiek, kad per šį tiekėją parduodamų rusiškų dujų kaina yra gerokai didesnė nei per terminalą importuojamų dujų kaina.
Kodėl nėra rinkos?
Būtų visai logiška manyti, kad kitais metais padėtis turėtų keistis, nes atsiranda alternatyvus dujų tiekėjas – SGD terminalas. Per jį tiekiamos dujos galėtų konkuruoti su „Dujotekanos“ iš „Gazprom“ importuojamomis dujomis. Tačiau netikėtai „Litgas“ vadovas šiomis dienomis pareiškė, kad kitais metais per terminalą nebus importuojama dujų daugiau nei nustatytas minimalus 540 mln. kub. m kiekis. Toks išankstinis įsipareigojimas atrodo visiškai nesuprantamas, nes šių metų vasarą vadinamųjų momentinių sandorių dujų kaina Europoje siekė tik 6 dol/MMBTU (580 Lt/1000m3), tad panašių kainų svyravimų galima tikėtis ir kitais metais.
Su terminalo atsiradimu buvo siejama ir konkurencija dujų rinkoje, tačiau panašu, kad dėl neaiškių priežasčių to nėra numatoma daryti. Tai reiškia, kad nepaisant atsiradusios galimybės tam tikrais laikotarpiais nusipirkti ir per terminalą pateikti į rinką dujas pigiau, rinkos dalyviai bus priversti pirkti jas iš „Dujotekanos“, kad ir kaip brangiai ši dujas parduotų. Tarsi dėl kažkokių užkulisinių susitarimų jai būtų suteikta teisė parduoti tam tikrą dujų kiekį rinkoje, į kurį negali kėsintis niekas kitas.
Nėra suprantama ir tai, kodėl dvi po „Lietuvos energija“ atsidūrusios bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“ kitais metais turės atskiras kvotas ir pardavinės dujas skirtingomis kainomis. Kodėl nebuvo galima bent jau jų turimas kvotas sumesti į bendrą katilą ir dujas pardavinėti vieninga kaina? Nes dabar gali atsitikti taip, kad po tokių gudragalviškų sprendimų kitais metais buitiniai vartotojai už dujas mokės mažiau nei iš skirstymo tinklo dujas gaunančios pramonės įmonės ar šilumos gamintojai.
Jeigu atsiradus terminalui nebuvo valios ar gebėjimų sukurti konkurencinę dujų rinką, bent jau reikėjo su „Gazprom“ derėtis taip, kad mažesnę kaina gautų visi rinkos dalyviai, taip pat ir „Achema“. Norėjo geriau, bet išėjo kaip visada: garsiai pasigirta apie kainos sumažinimą, bet paaiškėja, kad ji mažėja tik vienam rinkos dalyviui. Negana to, paaiškėja, kad jis nebegauna nė pusės to dujų kiekio, kurį pirkdavo anksčiau.
Visa ta keista istorija su dujų kainomis ir derybomis su „Gazprom“ naudinga tik vienu požiūriu. Galutinai išaiškėjo, kas yra tikrieji „Gazprom“ draugai Lietuvoje, o kas liko kvailio vietoje.