Tiesiog paklausiau, kaip turėtų jaustis 300 tūkstančių mūsų tautiečių, kurie gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, kai matytų britų eiseną su plakatais „Britanija tik britams!“? Arba Airijoje ar Norvegijoje? Kaip turi jaustis mūsų piliečiai ne lietuviai, kurie kartu sausio 13-ąją stovėjo prie Televizijos bokšto ar Seimo.
Suprantama organizatoriai turi ne vieną išvedžiojimą, kad toks šūkis nieko neįžeidžia ir yra labai jau tautiškai patriotiškas. Pakartosiu Dariaus Kuolio nuomonę, kad šūkis „Lietuva lietuviams“ nedera laisvai tautai: „Šitas šūkis yra pasenęs, jis nėra laisvos tautos šūkis. Šiandien mes esame suverenūs, jeigu sakai „Lietuva – lietuviams“ suvereniame krašte, šitas tavo šūkis yra nukreiptas prieš kitus.“
Artėjant Nepriklausomybės atkūrimo dienai apie nacionalizmą ar patriotizmą daug rašoma, o daugumos politikų nuomonės gana atsargios, kas labai būdinga šių dienų politikai – turi būti „subalansuota visiems“.
„Lietuva lietuviams“ skanduotojai mėgsta tautinę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simboliką. Tikrai turime kuo didžiuotis. LDK valstybė garsėjo savo tolerancija kalbinėms, religinėms, etninėms mažumoms, užtikrino jų savivaldą, kultūrinę tapatybę visoje savo teritorijoje ir išvengė kraujo praliejimo.
Tai buvo šalis, kurioje taikiai sugyveno lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, žydai, totoriai, vokiečiai ir daugelis kitų tautų. Čia nebuvo persekiojimų dėl tautybės ar religijos kaip tuometinėje Vakarų Europoje. Todėl norėtųsi priminti „patriotams“, kad Vytautas Didysis LDK istorijos nekūrė naudodamasis šūkiu „Viskas tik lietuviams“.
Ir laikas atsikratyti komplekso jaustis nelaisvais savo Nepriklausomoje šalyje.