Pensijų sistemos reformos uždavinys tapo sudėtingas ne tik dėl to, jog galimi įvairūs variantai ir modeliai (kiekvienas ekspertas gali pasiūlyti po kelis), ar kad reforma startuoja vis dar vykstančių plačių politinių diskusijų fone, tačiau ir dėl to, kad būtina išsaugoti pensijų sistemos stabilumą. Ši sistema kartais kaltinama tuo, kad ji grindžiama brangiai kainuojančiais solidarumo bei socialinio teisingumo principais, tačiau tuo išreiškiama socialinė valstybės pozicija, užtikrinant žmonių gerovę. Todėl būtina yra išlaikyti žmonių pasitikėjimą pensijų sistema, o jos ilgalaikis tvarumas turi būti prioritetinis valstybės uždavinys. Vakarų Europos valstybėse tokie uždaviniai visada keliami, nes bet kokios reformos sėkmė – žmonių tikėjimas ja.
Reformai būtinas platus susitarimas
Kitas uždavinys – pensijų sistemos eigą pakreipti taip, kad nereikėtų kiekvienos kadencijos Seimui nuolat grįžti prie šio klausimo, o būtų aiškus politikos tęstinumas. Reikia nepamiršti, kad pensijų sistemos reformos rezultatai pasimato tik po kelių dešimtmečių nuo jos pradžios, kai sistemos dalyviams, mokėjusiems įmokas, ateina laikas gauti išmokas.
Visuomenė taip pat turi aiškiai žinoti, kad iš principo pensijų sistema tikrai gali veikti, ką ir rodo statistinės prielaidos ir modeliavimas. Tačiau tik ilgalaikis (bent jau iki 2050 m.) pensijų sistemos modelis gali suteikti galimybę Lietuvai siekti gerovės valstybės.
Kodėl siūloma „taškų“ sistema?
Taigi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija – reformą pritaikyti prie Lietuvos realijų ir pasirinkti apskaitos vienetų („taškų“), o ne „virtualių sąskaitų“ pensijų sistemos „architektūrą“. Bet niekas neteigia, kad kurio nors modelio pasirinkimas automatiškai generuos daugiau pinigų ar daugiau nieko nereiks daryti. Tai yra tam tikra konstrukcija, leidžianti pagal aiškesnes taisykles, nei yra dabar, apskaičiuoti pensijas ir stebėti tendencijas. Taip pat tikimasi, kad aiškesnės taisyklės ir didesnė išmokų priklausomybė nuo įmokų skatintų žmones neslėpti pajamų, nedirbti nelegaliai, siekti ilgesnio užimtumo.
Abiejų modelių atvejais būtina įvertinti ekonominius socialinius reiškinius, darančius įtaką valstybinio socialinio draudimo sistemai: užimtumą, emigraciją, nelegalios ekonomikos mastą ir pan.
Kodėl ministerija renkasi apskaitos vienetų („taškų“) sistemą? Mūsų nuomone, tikslingiau būtų pensijų sistemą Lietuvoje reformuoti pagal šį modelį, nes jis labiau atitinka mūsų krašto socialinę ir ekonominę situaciją, yra lankstesnis ir atsparesnis ekonominiams svyravimams, suteikia daugiau stabilumo ir saugumo žmonėms, paprasčiau įgyvendinamas ir nereikalautų radikalių permainų sistemoje. Tai leistų geriau užtikrinti reformos tikslų pasiekimą, lygybę ir socialinį teisingumą tarp kartų, socialinį solidarumą. Tokios pat nuomonės laikosi ir dauguma darbo grupės narių, kurie dalyvavo rengiant ilgalaikę socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą – tai yra svarbu, kadangi reforma turi būti visų socialinių partnerių reikalas.
Tuo tarpu „virtualių sąskaitų“ modelyje, tą pačią darbinę karjerą turėję (tiek pat metų dirbę ir tokias pat pajamas gavę) asmenys vien dėl skirtingų išėjimo į pensiją metų gautų skirtingų dydžių pensijas, kadangi ši sistema automatiškai reaguotų į prognozuojamą likusią gyvenimo trukmę.
Pensijų skaičiavimo modelio pasirinkimas – tik dalis visos reformos
Ministerija siekia plataus politinio sutarimo dėl būsimos reformos, nes ją įgyvendinti turės kelių kadencijų seimai ir vyriausybės. Manome, kad pensijų sistemos reformos priežiūra taip pat yra svarbus ir esminis dalykas – siūlome išplėsti esamos „Sodros“ tarybos kompetenciją ir bent jau kartą per metus privalomai šioje taryboje svarstyti rezultatus bei teikti atitinkamas išvadas Seimui. Tokios konsultacinės tarybos, analizuojančios reformų eigą, yra ne vienoje Europos valstybėje ir tai gali konsoliduoti socialinius partnerius bei apriboti politines manipuliacijas.
Numatytos ir kitos ypač svarbios pensijų sistemos reformos priemonės: socialinio draudimo sistemos išgryninimas, valstybinių pensijų pertvarka, tvarumo bei skaidrumo užtikrinimas, motyvacijos dalyvauti pensijų sistemoje bei gauti didesnę pensiją didinimas, pensinio amžiaus pokyčiai, ilgalaikis socialinio draudimo sistemos subalansavimas, kaupiamųjų pensijų sistemos tobulinimas, netekto darbingumo pensijų reforma, socialinio draudimo fondo rezervo sukūrimas, politinės rizikos sumažinimo priemonės, „Sodros“ veiklos organizavimo pokyčiai ir pan.
Ne griauti, o tobulinti
Žingsnis po žingsnio įvairių priemonių kompleksas susideda į vieną esminę pensijų sistemos reformą, kurios pagrindinis uždavinys – socialinio solidarumo ir teisingumo užtikrinimas, siekiant visuomenės pasitikėjimo sistema didinimo, garantuojant orias pensijas bei judant link gerovės valstybės.
Tokie tikslai yra keliami ir Europos Sąjungos institucijų rekomendacijose ir iniciatyvose: išsaugoti esamas valstybinio socialinio draudimo sistemas, sudaryti sąlygas žmonėms dalyvauti papildomose pensijų kaupimo sistemose, didinti pasitikėjimą sistemomis, gerinti visuomenės informavimą apie visų pakopų pensijų sistemų suteikiamas teises.
Reforma – ne vienos dienos darbas ir apima ne vieną priemonę, ji daugialypė. Jos esmė – išsaugoti esamas pensijų sistemos gerąsias puses, negriauti jos karkaso, kas neigiamai atsilieptų daugybei žmonių, bet kartu pritaikyti ją naujiems iššūkiams, neišvengiamai mūsų laukiantiems ateityje.