Iš pradžių trumpai aptarkime informacijos šaltinį.
Pagal enciklopedinį apibrėžimą informacijos šaltinis – pirminė duomenų bazė, pagrindas, autentiškas objektas, vieta, daiktas, iš kurio surenkame faktus, detales, nuomones. Atrodytų teoriškai viskas aišku. Bet aišku tik tada, jei šaltiniai skelbiami ir turi savo vardus.
Bet gyvenime yra šiek tiek kitaip. Informacijos šaltinis dažnai neatskleidžiamas arba jis naudojamas netinkamai, tada kyla klausimas, ar tokia informacija nėra vien informacinis triukšmas, kurio paskirtis sukelti sąmyšį informacijos vartotojų galvose ir nukreipti jų mintis nuo tos dienos aktualijų.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai dabar kilo triukšmas dėl puolimo prieš daugumos mūsų mylimą Lietuvos Respublikos prezidentę, kurią, pagal mums nežinomą informacijos šaltinį, nori nuversti neįvardintos Rusijos politinės jėgos. Na, sakykite, kokių jos biografinių faktų mes dar nežinojome? Žinojome, kas jos tėvai, žinojome, kokios pareigos jai buvo patikėtos tarybiniais laikais, žinojome, kam buvo leidžiama mokytis karate, matėme jos pilietinę poziciją 1990 metais. Visa tai žinojome ir... gana vieningai išrinkome ją prezidente. O tai reiškia, kad jos praeitis mums nebuvo jokia kliūtis.
Ir, galimas dalykas, kad ja ir nebus kitų metų gegužės mėnesį, nesvarbu, kokius dokumentus publikuotų Lietuvos ar užsienio žurnalistai.
Tai kam reikalinga spaudai paslaugiai perduota slapta VSD pažyma? Tik tam, kad galėtume choru šaukti: Lietuva (t.y. prezidentė) pavojuje ir savo krūtinėmis ją gintume? Bet nuo ko? Nuo kito galimo iškilaus Lietuvos piliečio, galinčio tapti Daukanto g. rūmų šeimininku? Ir kodėl VSD mano, kad Lietuvoje tėra tik vienas iškilus pilietis, kuriam netekus valdžios Lietuvos valstybė žlugtų?
Bet yra kaip yra. Informacinis triukšmas jau sukeltas, Lietuvos piliečiams bent pusmetį mažiau rūpės jų atlyginimai ir pensijos.
Dabar pateiksiu netinkamo informacijos naudojimo pavyzdį. Piliečių apklausos rodo, kad teismais pasitiki tik apie 15 proc. gyventojų (Vilmorus, 2011). Iš to daroma išvada, kad visi teismai yra korumpuoti. Ir tokia išvada pateikiama televizijos ekranuose.
Niekas nesusimąsto, kodėl apklausus ne kiekvieną gatvėje sutiktą žmogų, o tik teismo proceso dalyvius: baudžiamose bylose – kaltinamuosius ir jų aukas, 47,9 proc. nuteistųjų ir 67,1 proc. jų aukų neturėjo priekaištų teisėjams ( VU, 2011). Paklauskime savęs, kieno nuomone reikėtų pasitikėti. Ar tų, kurie teismus matė tik per savo automobilio langą, ar tų, kurie buvo tiesioginiai teismo proceso dalyviai ir patys girdėjo teisėjų, prokurorų ir advokatų teisminius ginčus.
Bet juk gerokai lengviau šaukti visu balsu apie korupciją teismuose, supuvusią teisinę sistemą ir tarybinės praeities štampų neatsikračiusius teisėjus, negu objektyviai vertinti teismų, prokurorų, policijos darbą. Vertinti matant ne tik teisėsaugos laimėjimus, bet ir jos spragas ir ieškant teisėsaugos tobulinimo variantų. Bet tarp mūsų labai daug nevykusių prokurorų ir labai mažai talentingų ir bebaimių advokatų.
O dabar pats laikas pakalbėti apie biudžeto pajamų šaltinius. Svarbiausiu iš jų laikytinas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Dabar, po KT sprendimo, Vyriausybė priversta atstatyti buvusius atlyginimus ištisai grupei valstybės pareigūnų ir politikų. Atstatyti, bet kur rasti tam reikalingus milijonus? Jų reikia ir policininkams, kultūros darbuotojams, mokytojams ir kitiems mažus atlyginimus gaunantiems valstybės tarnautojams. Visiškai suprantamas jų pasipiktinimas tokia įvykių eiga. Imti paskolos neleidžia įstatymai, atimti iš vienų ir duoti kitiems? Iš ko tada atimti ir kam duoti? Šiuo keliu eidami gero sprendimo nerasime.
Bet sprendimas yra, kuris galėtų tenkinti daugumą Lietuvos piliečių. O sprendimas- tai progresiniai GPM tarifai. Juos įvedus:
Nuo tų pareigūnų ir politikų padidėjusių KT valia atlyginimų būtų nurėžta didelė dalis gautų dabar papildomų pajamų. Sumažėtų psichologinė įtampa, atsiradusi po KT sprendimo.
Gauti milijonai galėtų būti paskirti mažus atlyginimus gaunantiems tarnautojams.
LSDP pagaliau įvykdytų savo vis dar nevykdomą pažadą- įvesti GPM progresinius tarifus.
Jeigu dar būtų įvestas visuotinis nekilnojamo turto mokestis, dar atsirastų papildomi milijonai.
O jei Seimas atsisakytų jiems numatyto pagal KT sprendimą priedo, tai parodytų, jog jiems svarbi kiekvieno žmogaus, o ne tik jų pačių kišenė.