Po to, kai Seimas atmetė Prezidentės jau antrą jos pasiūlytą kandidatą Generalinio prokuroro pareigoms, tai Prezidentė ultimatyviai pareiškė, kad trečią kandidatą ji siūlys tik tada, jai Seimas jį tvirtins atviru, o ne slaptu balsavimu, nors to reikalauja Seimo statutas. Po tokio ultimatumo Seimo galimi sprendimai yra tokie:
Seimas paklūsta Prezidentės valiai, parodo rinkėjams, kad ne Seimas, kaip tai rašoma Konstitucijoje, o Prezidentė yra aukščiausioji Lietuvos valdžia, pakeičia Seimo statuto 115 straipsnį (slaptas balsavimas), kurio antroje dalyje parašyta:
2. Be to, slaptai balsuojama, kai sprendžiami klausimai dėl Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir šių teismų pirmininkų, Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų paskyrimo (...) Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovų paskyrimo, taip pat dėl pritarimo Apeliacinio teismo teisėjų, šio teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų skyrimui arba atleidimui.
Seimas pakeisti savo statutą gali, nors balsuoti už pakeitimą turėtų daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Bet Seimui reikės priimti sprendimą, ar slapto balsavimo procedūra nebus taikoma ir kitiems 115 str. 2 dalyje išvardintiems pareigūnams, ar tik vienam Generaliniam prokurorui bus daroma tokia išimtis, nes tik vienas Generalinis prokuroras yra „Prezidentės kareivis“ , kaip kad, greičiausiai nepagalvojęs, leptelėjo laikinasis Generalinis prokuroras.
O gal neslapto balsavimo procedūra turėtų būti taikoma ir Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų vadovams ir teisėjams. Bet kodėl tik jiems. Gal ir kitus pareigūnus įskaitant ir patį Lietuvos Respublikos Prezidentą rinkime atviru balsavimu rinkimų apygardos rinkėjų susirinkimuose?
Iš to, kas pasakyta tikimybė, kad Seimas pakeistų savo statutą, yra gana nedidelė.
Seimas atmeta Prezidentės ultimatumą, atsisako keisti savo statutą ir parodo, kad jis yra aukščiausia Lietuvos valdžia, kuriai jokie valstybės pareigūnai negali duoti nurodymų.
Tada lauktinas prezidentės apsisprendimas: ar ji nuspręs ieškoti išeities, ar ir toliau konfrontuos su Seimu. Juk lengvas galėtų būti kad ir toks prezidentės sprendimas.
Prezidentė sukviečia Seimo frakcijų vadovus ir jų paklausia, ką vadovai siūlytų Generaliniu prokuroru. Juk tinkamų šioms pareigoms nereikia ieškoti Respublikos pakampėse. Kiekvienas Konstitucinio ar Aukščiausiojo Teismų atstovas turi visas savybes, kurios reikalingos Generaliniam prokurorui: didelis autoritetas visuomenėje, įskaitant ir teisinę, teisinės žinios, patyrimas, nepriekaištinga reputacija ir tt.
Tinkamų šioms pareigoms kandidatų yra ir tarp Seimo kontrolierių ir universitetų teisininkų.
Pagaliau ir pačiame Seime yra asmenų, kurie buvo Generaliniais prokurorais ir net valstybės prezidentais. Tai kodėl neparenkamas vienas kuris nors iš tos teisininkų gausos?
Ogi neparenkami galimai todėl, kad jie neturi dar vienos savybės - sugebėjimo būti „Prezidentės kareiviu“. Todėl tikėtina, kad tokio susitikimo su frakcijų vadovais nebus.
Seimas žengia radikalų žingsnį ir numato kitą Generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Bet jai įvesti reikia iš Konstitucijos 84 str. 11 dalies išbraukti žodžius (Respublikos Prezidentas) „Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą“. Vargu ar šis Seimas jau pribrendo tokiam radikaliam žingsniui, kuris iš esmės pašalintų prokuroro skyrimo problemą. Todėl šio varianto tikimybė labai nedidelė.
Taigi turime patinę situaciją, iš kurios išvesti gali tik pati Respublikos Prezidentė. Kad taip įvyktų reikia prezidentei nusimesti neklystančio asmens kaukę.
Juk klysta Barackas Obama, klysta Angela Merkel, klysta Prancūzijos prezidentas François Hollande. Ir jie nebijo prisipažinti klydę. Nuo to jų autoritetas tik auga. Lietuva yra vienintelė šalis, kurios prezidentė niekados neklysta. Tiesa, niekados neklysta ir Vladimiras Putinas, ir Aleksandras Lukašenka. Bet nei Rusijos nei Baltarusijos demokratinėmis valstybėmis nepavadinsi. Lietuva de jure yra demokratinė valstybė, tačiau abejotina, ar ji tokia yra de facto.
Mūsų prezidentė stengiasi suimti į savo rankas visus valdžios svertus. Nors Konstitucijoje to nenumatyta, ji parenka ministrus, dubliuoja premjerą tarptautiniuos forumuose, nors gerai žino taisyklę, kad valstybės pareigūnams viskas draudžiama, ko nenumato įstatymas.
Be to, prezidentė dubliuoja ir teismus, pati nuspręsdama, kas kaltas, o kas ne. Apibendrinant galima pasakyti, kad ji sėkmingai žengia Rusijos caro Petro I keliais, kuris savo dokumentuose rašydavo: Mes, Petras pirmasis... Ir galbūt dar sulauksime (neduok, Dieve) tų dienų, kada bus rašoma: Mes, Dalia Grybauskaitė...