Jie norėtų, kad jų partnerystė būtų traktuojama kaip šeima, kad jie galėtų spręsti savo turtinius santykius (paveldėjimą, turto dovanojimą ir taip toliau) kaip ir šeimos, kurios apibrėžtos Konstitucijos 38 straipsnyje:
„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“
Atrodytų viskas aišku: šeima yra santuokos rezultatas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Tačiau, partnerystės instituto šalininkai nurodo ES dokumentus, kuriuose šeimai prilyginama ir vienos lyties partnerystė. Jie ignoruoja KT 1995 metų sausio 24 dienos išvadą, kurioje parašyta, jog „Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir jos tarptautinės sutartys“.
Išvada būtų tokia, norint suteikti tos pačios lyties asmenų partnerystei šeimos statusą reikia keisti Konstituciją. Todėl visos homofilų pastangos ir turėtų būti įtikinti Seimo narius, kad būtina Konstitucijos 38 straipsnio pataisa.
Natūralus kelias tai padaryti- Lietuvos gėjų, biseksualų ir transeksualų lygos (LGBT) atstovams Seimo frakcijose ir komitetuose paveikti Seimo narius, kad tokia Konstitucijos pataisa yra būtina.
Kadangi tokiam perversmui šeimos politikoje prieštarauja nemaža dalis Lietuvos piliečių, tai būtinas net referendumas, nes demokratinėse valstybėse (o tokia laikytina Lietuva) parlamentas turi svarbiausiais ir jautriais visuomenei klausimais vadovautis tautos sprendimu, o ne LGBT nuomone.
Deja, LGBT funkcionieriai pasirinko kitą kelią. Bet vargu ar jie mano, kad spalvingos eitynės gali taip apžavėti Seimo narius, kad jie nedelsiant pataisys Konstituciją.
Tikroji tokių eitynių priežastis –tai tik homoseksualų gyvenimo reklama. Reklama skirta ne brandaus amžiaus piliečiams, o jaunimui, kurio dalis dar nėra pilnai subrandinę savo moralinių įsitikinimų. O LGBT eitynės sakyta sako: žiūrėkite, kokie mes laimingi, linksmi, gražūs ir energingi. Ateikite pas mus.
Ir jūs būsite tarp mūsų tokie pat laimingi. Čia verta prisiminti seną anekdotą, kai danguje ilgus metus šventas giesmes giedoję ir meldęsi vyrai panoro pasižiūrėti, kaip gyvena vėlės pragare ir pasiprašė atostogų. Viešpats Dievas juos išleido dviem savaitėms.
Pragare juos sutiko velniai išskėstomis rankomis, pasodino prie gausiai apkrauto valgiais ir gėrimais stalo, prie kurio lošė kortomis gražios moterys. Vyrams dvi savaitės prabėgo kaip viena diena.
Grįžę į dangų jie pasakė, kad nebenori gyventi jame, nes čia tik melskis ir giedok šventas giesmes, o pragare tai tikro vyro vertas gyvenimas.
Viešpats Dievas juos vėl išleido, tik sakė atgal nepriimsiąs. Pragare velniai juos sutiko ir pradėjo tempti prie katilo su smala, o į vyrų klausimą kur kortos ir moterys atsakė, kad tai buvo tik reklama.
Reziume: LGBT eitynės buvo tik skirta jaunimui savo gyvenimo būdo reklama, o ne kova už savo teises.
Pabaigai klausiu gerbiamų skaitytojų: ar gali homofilija būti visuomenės norma, jei jos pasekmė - visuomenės mirtis? Ar tai tik apgailėtina anomalija?