Ypač skaudu matyti sergančius vaikus, nors ir pripažįstama, kad vaikiškų ligų visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau nepamirškime, kad patys vaikai, ypač patys mažiausieji, savo sveikata pasirūpinti dar negali – atsakomybę už jų sveikatos saugojimą ir ligų gydymą turime mes, suaugusieji.
Šeima turėtų nuo mažens kasdien ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius, kad sveikas maistas ir pakankamas judėjimas taptų mūsų augančių mažųjų ir jaunųjų piliečių įpročiu. Valdžios pareiga – čia labai aktyviai padėti, skatinti, užtikrinti ligų prevenciją ir gydymą, taip pat siekti, kad mažėtų vaikų socialinė nelygybė ir atskirtis, nes skurdas gimdo ligas, ypač vaikams.
Lietuvoje skurdžiai gyvena net 35,5% vaikų. Higienos instituto duomenimis, vis daugiau vaikų serga cukriniu diabetu: tūkstančiui 0-17 metų Lietuvos vaikų 2004 m. teko 0,9 šios ligos atvejo, o 2012 m. – 1,4 atvejo. Atitinkamai 2004-2012 metais padaugėjo klausos defektų (nuo 1,6 iki 2,5 atvejo), regėjimo sutrikimų (nuo 98,3 iki 191,8 atvejo), nenormalios laikysenos (nuo 19,9 iki 33,1 atvejo).
Vis daugiau vaikų serga ir širdies kraujagyslių sistemos ligomis. 2004 m. tūkstančiui 0-17 metų amžiaus vaikų teko 19,2 išeminės širdies ligos atvejai, o 2012 m. – 78,7 atvejai; hipertenzinės ligos atvejų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 130,4 iki 225,5. Liūdnus skaičius galima vardinti be galo, serga kaimo ir miesto, pilnų gerų ir socialiai remtinų šeimų vaikai, šeimynų, vaikų globos namų auklėtiniai...
Socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės programoje teigiama: „šeima ir vaikai visada bus mūsų prioritetas“ (136 punktas), „ypač daug dėmesio skirsime vaikų sveikatai“ (258 punktas), „ypač daug dėmesio skirsime ankstyvai vaikų ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui“ (261 punktas). Tokie pažadai turi būti vykdomi, nes vaikų sveikatos rodikliai kelia nerimą.
Įvertindamas mažėjantį vaikų skaičių ir jų sveikatos rodiklius, Seimas Sveikatos reikalų komiteto narių iniciatyva 2014-uosius paskelbė Vaikų sveikatos metais. Tai yra galimybė nuo kalbų pereiti prie realių darbų, kad Lietuvoje visi ką nors padarytų vaikų sveikatai pagerinti.
Žmogaus sveikata 50% priklauso nuo paties žmogaus (vaiko) gyvensenos, 20% - nuo aplinkos, 20% - nuo genetikos, 10% - nuo sveikatos. Taigi, sveikatą labiausiai stiprina ir saugo mūsų pačių elgesys, bet vaikai to dar gali nesuprasti, todėl jiems reikia padėti. Pradžių pradžia turėtų būti šeima.
Deja, į mokyklą ateina didelė dalis jau nesveikų vaikų. O epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 13% mokyklinio amžiaus vaikų diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai. Žinome ir tai, kad tėvai su vaikais vidutiniškai bendrauja 7 minutes kasdien... Peršasi išvada – negali būti vaikai sveiki, jei jiems neskiriama pakankamai dėmesio, jei jie negauna sveikatos pagrindų šeimoje, mokykloje.
Vaikų sveikata Lietuvoje rūpinasi Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinė sveikatos taryba, visuomenės sveikatos centrai ir biurai, mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, kitos žinybos, bažnyčia. Apmokama gausybė būrelių, išplėtota popamokinė veikla. Rodos, rūpinamasi ir sveiku, ir ligotu vaiku, bet sveikatos rodikliai neramina. Todėl norisi, kad Vaikų sveikatos metai nebūtų tik pažadų, planų, deklaracijų metai.
Žinome, ką nors norint nuveikti, reikia turėti pinigų. Skeptikas pasakytų, kad sumažėjo valstybės parama šeimai, kad šiuolaikiniai vaikai neva kitokie, kad visko mums trūksta. Taip, daug ko trūksta, bet entuziazmo, geranoriškumo, tikros savanorystės – labiausiai. Palikime finansinius klausimus Vyriausybei ir pagalvokime, ką galime padaryti be pinigų ir be titulų.
Pirmiausia, vaikus reikia mylėti ir skirti jiems daugiau laiko. Bendraujant galime išmokyti rankeles nusiplauti ir pažaisti, ir kitaip padėti pažinti pasaulį. Dorai turime elgtis patys, nes mūsų mažieji kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Jei tėtis nerūko, negeria, jei šeimoje vyrauja santarvė, kuriamos gražios tradicijos, vaikai užaugs laimingi.
Mokyklose dirba visuomenės sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, veikia mokyklų tarybos, įvairios komisijos, komitetai – reikia tik apjungti visų pastangas diegiant mokiniams sveiko gyvenimo būdo būtinybę.
Saugią vaikystę turėtų užtikrinti ne tik šeima ir mokykla, bet ir daugelis ministerijų ir savivaldybės, kuriose veikia bendruomenių sveikatos tarybos, skirstančios gyventojų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšas. Todėl šiemet prioritetas turėtų būti vaikų sveikatos išsaugojimui, užimtumui skirtos priemonės.
Reikia nepamiršti jauno žmogaus organizmo, anatominių ir fiziologinių ypatybių. Vaikai privalo žinoti, kad alkoholis, kvaišalai, tabakas, energetiniai gėrimai, nepilnavertė mityba, mažas fizinis aktyvumas gali sutrikdyti augimo procesą. Rūpintis reikia kasdien kiekvienu vaiku.
Per vienerius metus esminių pokyčių neįmanoma pasiekti. Bet galima padaryti daug, mokant vaikus suprasti savo pareigą gyventi sveikai. Kasdien pastebėdami, išgirsdami ir padėdami vaikui galime padaryti labai daug. O kai prie kiekvieno iš mūsų pastangų pridėsime Vyriausybės programoje numatytus uždavinius, įvairių ministerijų, kitų žinybų, savivaldybių darbus ir vaikai, ir visa visuomenė bus sveikesnė.