Klausimą dėl Baltarusijos Astravo rajone statomos branduolinės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai aštriai pradėjo kelti po to, kai praėjusių metų pabaigoje rusiškoje žiniasklaidoje pasirodė žinutė, kad Baltarusijos ir Lietuvos Vyriausybės sutarė dėl Astravo AE reikalingos Lietuvos energetinės infrastruktūros panaudojimo.
Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

Tuo pat metu į statybų aikštelę buvo atgabentas reaktoriaus korpusas, o tai reiškė, kad statyba peržengia tam tikrą kokybinį slenkstį, kai paruošiamieji darbai aikštelėje jau leidžia pradėti montuoti sudėtingą ir brangią technologinę įrangą, dėl to žymiai išauga lėšų poreikis.

Vyriausybė patvirtino, kad dėl Astravo AE reikalingų rezervinių pajėgumų į ją išties buvo kreiptasi, tačiau paneigė, kad suderinti visi klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo pripažinimo bei aplinkosauginių klausimų. Taip pat paaiškėjo, kad mūsų Vyriausybė Europos Komisijoje nesugebėjo apginti mums gyvybiškai svarbaus antrosios jungties su Lenkija projekto, tačiau užsitikrino palaikymą elektros perdavimo linijai Visaginas – Kruonis, kuri šiuo metu būtų reikalinga tik Astravo AE pagamintos elektros eksportui į Lenkiją bei Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės pajėgumų panaudojimui AE reikmėms.

Matydami tokią dviprasmišką Vyriausybės laikyseną, su didžiosiomis opozicinėmis partijomis ir buvusiais valstybės vadovais – V. Adamkumi, V. Landsbergiu – Astravo AE klausimu parengėme kreipimąsi į Vyriausybę. Svariausia šio kreipimosi mintis – parodyti aiškų nepritarimą 50 kilometrų nuo Vilniaus statomai atominės elektrinės statybai bei pasiūlyti Vyriausybei imtis visų reikiamų priemonių, kad joje pagaminta elektra nepatektų į Lietuvą.

Taigi su artėjančiais Seimo rinkimais parašų prieš Astravo AE rinkimo kampanija sietina tik kaip sutapimas laike. Žinoma, prieš Seimo rinkimus išaugęs politinis aktyvumas atsiliepia ir prieš Astravo AE nukreiptos kampanijos eigai.

Baltarusijos valdžia neslepia, kad ketinama didelę dalį Astrave pagamintos elektros eksportuoti į Europą. Tai leistų jai užsitikrinti didžiules valiutines įplaukas, grąžinti jėgainei statyti gautas dešimtis milijardų siekiančias paskolas.

Baltarusija neturi ir rezervinių galių, kurios būtinai reikalingos jų Astrave statomai galingai jėgainei. Jų įrengimas taip pat kainuoja nepigiai, baltarusiai jų statyti nebuvo numatę. Buvo tikimasi, kad mes prarysime jų akibrokštą ir nuolankiai sutiksime jiems išnuomoti Kruonio pajėgumus.

Taigi, dar ne vėlu imtis ryžtingų veiksmų ir Visagine įgyvendinę reikiamus techninius sprendimus galime sukelti didelių sunkumų Astravo AE projekto architektams.

Astravo AE propaguotojai teigia, kad jų projektas suderintas su TATENA – tarptautine organizacija, kuri esą besąlygiškai kontroliuoja visą taikią branduolinę energetiką. Teisybė yra ta, kad TATENA teikia tik rekomendacinio pobūdžio siūlymus bei atlieka ekspertizes, tik tuo atveju, jei jos paprašoma. Jokių jėgainių projektų ji nederina. Ta proga vertėtų paminėti, kad Baltarusija nėra prašiusi TATENOS misijos jos pasirinktai Astravo statybos aikštelei įvertinti. O kaip tik aikštelės pasirinkimo kriterijai ir jų atitikimas reikalavimams ir yra tarp svarbiausių Lietuvos keliamų klausimų.

Netiesa, kad jėgainės atstumas iki didžiųjų miestų atitinka tarptautinius standartus. Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas Laurynas Juodis tvirtina, kad atominių elektrinių atstumas iki didelių strateginių miestų turi būti 100 kilometrų.

Jo teigimu, baltarusiai grubiai pažeidžia ketvirtąjį TATENA saugos principą, kad eksploatuojamos elektrinės rizika būtų ne didesnė negu nauda. „Šiuo atveju pasienyje šalia didžiulio miesto statant elektrinę, šitas principas grubiai pažeidžiamas, nes Lietuva naudos neturės, o rizika nepateisinamai didelė“, – sakė L. Juodis. Pasako jo, jeigu dabar planuojamoje statyti Baltarusijos atominėje elektrinėje ateityje įvyktų branduolinė katastrofa Lietuvos sostinę tektų evakuoti.

Neatitinka tikrovės teiginys, kad A. Kubiliaus Vyriausybė visiškai nieko nedarė, kai vyko aikštelės pasirinkimas.

Pirmiausia reiktų pažymėti, kad aikštelės pasirinkimas vyko dar dirbant socialdemokrato G. Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei, Baltarusijos valdžia dėl jos pasirinkimo apsisprendė dar 2008 metų pabaigoje, kai Lietuvoje keitėsi Vyriausybės.

2009 metų antroje pusėje buvo pradėtos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros. Lietuvos Vyriausybė parengė išsamią 61 puslapio ataskaitą, kurią 2010 metų gegužę pateikė Baltarusijai. Joje oficialiai reiškiamas kategoriškas nesutikimas su aikštelės atominei elektrinei statyti pasirinkimu visai šalia Vilniaus, neįvertinant galimos žalos didelės avarijos, kuri paliestų ir Vilnių, atveju ir nenumatant jokių veiksmų tokiam atvejui.

Baltarusijos pusei taip pat buvo nurodyta, kad statybos aikštelės pasirinkimas vyko pažeidžiant tarptautinę Espo konvenciją, nesilaikoma PAV procedūrų, jai taip pat įteikta peticija su 23 tūkst. piliečių, prieštaravusių aikštelės pasirinkimui, parašais.

Baltarusijai į šias pastabas nekreipiant jokio dėmesio ir paskelbus, kad PAV procedūros baigtos, Lietuvos užsienio reikalų ministerija nusiuntė dvi oficialias protesto notas. Viena jų buvo išsiųsta 2011 m. kovo 14-ąją, dieną prieš A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimą, kuriame buvo sutarta dėl 10 mlrd. dolerių paskolos Astravo elektrinės statybai suteikimo sąlygų.

Po šio susitarimo premjeras A. Kubilius pareiškė, kad Lietuva ketina klausimus dėl branduolinių elektrinių statybų Baltarusijoje ir Kaliningrade kelti ES ir ESBO struktūrose. Kovo 23 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė sušaukė uždarą Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame buvo aptarta Lietuvos pozicija Europos Vadovų Tarybos susitikime šiuo klausimu.

Po kelių dienų vykusi Europos vadovų taryba pritarė Lietuvos pasiūlymams, kad patikimumo testai būtų atliekami visoms esančioms Europos Sąjungoje ir už ES ribų branduolinėms jėgainėms. Taip pat pritarta ir mūsų reikalavimui, jog ši patikra būtų taikoma ir jau esamoms, ir planuojamoms statyti atominėms elektrinėms. Europos Komisija buvo įpareigota parengti konkrečią koncepciją, kaip Europos Sąjungos branduolinės saugos reikalavimai turės būti taikomi kaimyninėms šalims, atsižvelgiant į jų jėgainių patikrų rezultatus ir tarptautinių įsipareigojimų atitikimą.

Lietuvos pastangomis taip pat buvo pasiekta, kad tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimo procesas nėra užbaigtas, o 2014 m. birželį Espo ministrų susitikimas patvirtino, kad Baltarusija yra pažeidusi Espo konvenciją.

Įdomiausia tai, kad socialdemokratai, kurie šiandien kaltina tuometinę A. Kubiliaus Vyriausybę neveiklumu, tuo metu piktinosi kaip dėl pernelyg didelio aktyvumo. G. Kirkilas tada piktinosi, kodėl „grūmojame kaimynams baltarusiams įstatymais ar gąsdiname juos ES, ESBO, TATENA ir kitokiais tarptautiniais baubais“ (2011 03 25).

Pažymėtina ir tai, kad įsaką dėl pirmojo reaktoriaus statybos pradėjimo A. Lukašenka pasirašė 2013 m. lapkričio 2 d., t.y. jau dirbant socialdemokratinei A. Butkevičiaus Vyriausybei.

Taigi aiškiai matome, kad Baltarusija nuo pat prieš gerą dešimtmetį padaryto apsisprendimo statyti atominę elektrinę ir nebendradarbiavimo su Lietuva, neteikė informacijos, neatsakinėjo į klausimus, nežiūrint į tai, kokia valdžia Lietuvoje tuo metu buvo – kairiųjų ar dešiniųjų.

Todėl žymiai vaisingiau būtų ne virkauti ar svaidytis kaltinimais dėl nebūtų dalykų, o šiandien padaryti viską, kad netaptume Astravo atominio monstro įkaitais. Dar turime laiko įgyvendinti reikiamas technines priemones, kad sustabdytume nevaldomą elektros energijos srautą į mūsų šalį, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės užvaldymą, elektros rinkos monopolizavimą ir konkurencijos joje panaikinimą.

Būtent į šį klausimą ir buvo bandoma atkreipti Lietuvos Vyriausybės dėmesį opozicinių partijų ir buvusių valstybių vadovų kreipimesi bei siūlomame politinių partijų susitarime.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (5)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (23)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (120)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (203)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (70)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (8)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (16)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (8)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...