Tuo metu jau daugelį metų sergamumas ir mirštamumas nuo įvairių ligų didėja. 2013 m. dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 proc., piktybinių navikų 19,0 proc., išorinių mirties priežasčių – 8,7 proc. Lyginant su ES duomenimis, mirštamumas dėl kraujotakos sistemos ligų 2,5 karto didesnis, piktybinių navikų 1,5, o dėl išorinių priežasčių esame labiausiai atsilikusių ES šalių priekyje. Didelė gėda mums.
Kodėl jau daugelį metų neveikia visuomenės sveikatos profilaktinė kryptis? Manau, nėra sisteminio kompleksinio požiūrio, visa atsakomybė užkraunama vien sveikatos sektoriui, o kai kurios socialinės paslaugos ligoninėse ir ambulatorijose apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Ydinga ir tai, kad stacionaro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugoms daugiau nei 13 kartų skiriama lėšų nei slaugai namuose. Skurdžiai remiamos ar visai neremiamos gausios nevyriausybinės organizacijos, nesavanaudiškai besirūpinančios visuomenės sveikata. 2013 Sveikatingumo metų vykdymui Vyriausybė skyrė tik apie 1 proc., o 2014 Vaiko sveikatos metams SAM paskyrė 200 tūkst. litų, nors ta parama ištirpsta valstybinėse institucijose.
Gal dėl tos ir kitų priežasčių sveikatingumo programose 2012 m. dalyvavo 0,5 mln. programų dalyvių ir tik 2,1 proc. (16 tūkst.) iš jų buvo pagyvenę žmonės. Tad senjorams ir visiems sveiką gyvenseną propaguojantiems lieka nemažas rezervas. 2014-uosius Šeimos metais paskelbė Vyskupų konferencija. O ar gerai dirba kai kurie visuomenės sveikatos biurai? Visuomenės sveikatos sektoriui tenka tik apie 1,5 proc. sveikatos lėšų, specialistai mažai apmokami, tad ir entuziazmas menkas.
Tačiau šiandien didžiausia bėda yra ta, kad sveikatos kvalifikuotų paslaugų teikimo – gydomąjį sektorių, atsakingą už ligų šiuolaikišką nustatymą, gydymą ir perspėjimą nuo galimų komplikacijų ir net mirties, pagrindiniai ligonių srautai nepasiekia, todėl jie negauna specializuotos ir kvalifikuotos pagalbos.
Neseniai Seime jau dešimtą kartą „Širdies diena Seime“ organizavau konferenciją, kurioje apie tai pasisakė iškilūs Kauno kardiologai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Kardiologijos klinikos vadovas prof. Remigijus Žaliūnas ir krūtinės ląstos, širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis kalbėjo apie kraujagyslių sistemos ligų gydymo pasiekimus, tačiau pažymėjo kai kuriuos darbo organizavimo trūkumus, siūlė aptarti klasterių sistemos įdiegimą sveikatos apsaugoje.
Panagrinėkime kardiologinio susirgimo – ūminio miokardo infarkto – pavyzdį. Kai toks ligonis gydomas mūsų vietos ligoninėje įprasta metodika – ramybe, lovos režimu ir simptominiais vaistais – mirštamumas kai kur siekia 30 proc. Kai ligonis gydomas šiuolaikiškai – nelaukiant transportuojamas ir atliekama trombolizė, koronarografija, angioplastika ir stentavimas artimiausiame Kardiologijos centre, o prireikus atliekama širdies kraujagyslių operacija – mirštamumas sumažėja daugiau nei 5 kartus. Tokie ligoniai atgauna gyvenimo ir darbingumo perspektyvą.
Sveikatos ministerija (SAM) 2014–2023 m. sveikatos programoje nustatė prioritetus dažniausių susirgimų – miokardo infarkto, insulto, onkologinių ligų, trauminių įvykių ir gimdymų, kurių atvejais reikėtų suteikti neatidėliotiną pagalbą. Ją baigia aptarti Seimo komitetai.
SAM ir iškilūs Lietuvos medikai siūlo sukurti klasterius medicinoje – jie geografine prasme susietų to regiono medicinos įstaigų visumą teikti tą ar kitą šiuolaikišką specializuotą pagalbą pagal išankstinį susitarimą. Turime modernia įranga aprūpintus centrus, į kuriuos būtų nukreipiami ligoniai, dažniausia tai būtų universitetinės ligoninės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.
Klasteriai galėtų būti puiki galimybė išvengti mirčių ir prailginti žmonių gyvenimą. Tokia gera patirtis yra perinatologijos sistemos, įdiegtos Kauno universiteto klinikos iniciatyva nuo 1992 m. Pasiekta, kad Lietuvoje gimusių kūdikių mirštamumas yra mažiausias tarp ES šalių. Siūlome sekti jau turimu pavyzdžiu. Tuo tikslu reikėtų įvykdyti kai kurią darbo organizavimo pertvarką sveikatos apsaugoje, siekiant gerokai pagerinti gydymo rezultatus, išsaugoti darbingumą, sveikatą ir net gyvybę.