Aišku, šie atvejai nėra vieninteliai, kai lytiškai santykiauti siekiama grasinant ar naudojant fizinį smurtą. Tokių atvejų buvo ir bus. Klausimas toks – kiek tai gali būti susiję su sparčiai vykstančiu liberalių ir demokratinių valstybių visuomenių pornografizacijos procesu.
Specialistai sutaria, kad pornografinių spausdintų leidinių, atvaizdų ar kitokių pornografinio pobūdžio daiktų gaminimas nėra naujas reiškinys. Nauja yra šių produktų platinimo greitis ir mastas. Internete pornografiniai „kūriniai“ tapo prieinami visiems. Šie „kūriniai“, kuriuose vis daugiau prievartos elementų, yra toleruojami ir siejami su individo laisve rinktis. Asmenys, kurie mėgina kovoti su nekontroliuojamu pornografijos plitimu, laikomi neliberaliais, nešiuolaikiškais, net nesveikais.
Interneto paieškos sistemos tiems, kurie ieško „sex“ ir „porn“, šiuo metu siūlo įvairiausius tinklalapius. Kiekvienas ieškantis gali rasti tai, ko jam reikia. Dažnai pornografinio pobūdžio „kūriniai“ pasiekia net tuos interneto džiunglių lankytojus, kurie jų neieško.
Vakarų valstybėse vis dažnesni skundai, kad pornografija yra kiaurai persmelkusi ištisas visuomenes. Londono „The Times“ skelbia, kad maždaug 90 proc. paauglių berniukų pripažįsta, jog yra lankęsi „hard-core“ pornografiją siūlančiuose tinklalapiuose. Donna Rice Hughes, kuri vadovauja organizacijai, kovojančiai už saugų internetą vaikams ir šeimoms, teigia, kad „pornografija yra šio amžiaus narkotikas, kuriam jaučiama didesnė priklausomybė nei kokainui“. Pasak jos, seksualiniams gundymams gali atsispirti tik tas, kuris yra dievobaimingesnis už Dovydą, išmintingesnis už Saliamoną ir stipresnis už Samsoną.
Iš tiesų, vis daugiau žmonių jaučia priklausomybę nuo pornografijos žiūrėjimo. Tinklalapis „Internet Filter Review“, kuriame fiksuojama su pornografija internete susijusi statistika, skelbia, kad:
- kiekvieną sekundę pornografijai išleidžiami 3 075 JAV doleriai;
- kiekvieną sekundę pornografiją žiūri 28 258 asmenys;
- kas 39 minutes JAV padaromas naujas pornografinis video įrašas.
Remiantis „Internet Filter Review“ informacija, 2006 m. pajamos iš pasauliniu mastu platinamos pornografijos siekė 97 mlrd. dolerių.
Pornografijos žiūrėjimas turi įtakos kartu gyvenančių porų santykiams. Dažnas pornografijos žiūrėjimas lemia, kad lytiniai santykiai yra nebesiejami su jausmais. Vyrams seksualinio pasitenkinimo nebeteikia jų draugės ir žmonos. Vis dažniau savo lytinei aistrai tenkinti jie linkę ieškoti kitų partnerių.
Sociologijos profesorė iš JAV Mary Anne Layden teigia: „kuo dažniau moterys naudojasi pornografiniais produktais, tuo didesnė tikimybė, kad jos taps prievartinio lytinio santykiavimo aukomis“ ir „kuo dažniau vyrai naudojasi pornografiniais produktais, tuo didesnė tikimybė, kad jie taps prievartinio lytinio santykiavimo iniciatoriais“. Verta pastebėti, kad didžiausią neigiamą pornografijos poveikį patiria vaikai. Jie nesąmoningai ir sąmoningai ima tapatintis su pornografinių video įrašų veikėjais. Neretai dėl pornografijos poveikio sutrinka jų dvasinis ir moralinis vystymasis, kyla bendravimo su aplinkiniais problemų.
Kol kas nėra jokio tvirtesnio pagrindo teigti, kad Lietuvos neaplenkęs pornografizacijos procesas paskatino straipsnio pradžioje minėtus asmenis imtis prievartos prieš mergaites ir moteris, siekiant patenkinti savo lytinę aistrą. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad tokio poveikio nebuvo. Šiuo atveju savo žodį galėtų ir turėtų tarti specialistai. Gal jie padėtų suprasti, kodėl „draugiškas“, „gerai besimokantis“, „keletą metų su viena mergina draugavęs“ ir „niekuo iš kitų neišsiskiriantis“ A. Vasilevskis tapo įtariamu prievartautoju.