Savivaldybė sugalvojo, kaip pritraukti pinigų į biudžetą. Reikia uždrausti „mikriukus“! Bent jau miesto centre. Kai kurie netgi sako: gerai. Esą bus mažiau taršos, mažiau avarijų.

Apie „avaringą“ mikroautobusų vairuotojų elgesį daug kalbama, ir čia atskiras klausimas, kurį pateikti turbūt reikėtų kelių policijai ir darbo inspekcijai, kuri turėtų pasidomėti, kokiu būdu mikroautobusų vairuotojai motyvuojami plėšikiškai elgtis gatvėse. Tačiau tokios problemos kaip galvos skausmas nesprendžiamos galvą nukertant. Teisybė, kad „civilizuotame pasaulyje“ „mikriukų“ nėra. Tačiau ten yra išvystytas, prižiūrėtas ir greitas viešasis transportas. Kai turėsime tokį, nereikės jų ir mums. Bet ar smarkiai pakoregavus keletą populiariausių „mikriukų“ maršrutų Vilniuje iš karto turėsime alternatyvą?

Vadimas Vileita
Įkalbinėjimais ir moralizavimais apie klimato kaitą ar kooperacijos naudą žmonių įpročių nepakeisi – bent jau per trumpą laiką. Jeigu miesto valdžia tikrai nori spręsti problemą, reikia tiesiog imti ir vieną kartą padaryti, kad viešuoju transportu keliauti būtų ir pigiau, ir greičiau, ir patogiau.
Atsižvelgiant į Panevėžio patirtį, kur savivaldybė atėmė iš miestiečių galimybę keliauti maršrutiniais taksi, apie pusę buvusių jų keleivių vis vien nepersėdo į tradicinį viešąjį transportą. Jie ėmė keliauti individualiu transportu. Jeigu Vilniuje Kalvarijų ir Pylimo gatvėse vietoj kiekvieno (!) siūlomo naikinti autobusiuko atsiras po 6-7 automobilius, kamščių ir taršos problema tikrai neišsispręs. Nebus laimingi miestiečiai, iš kurių bus atimtas patogus ir greitas susisiekimo būdas. Daug kam jis priimtinesnis ir saugumo požiūriu, ypač tamsiu paros metu.

Tačiau valdžia galės džiaugtis atėmusi dalį pyrago iš smulkiojo verslo, kuris kuria darbo vietas ir tenkina 5 proc. keleivių poreikius. Kas iš to, kad spūsčių problema taip ir lieka neišspręsta?

Galbūt jeigu savivaldybės tarnautojai ir politikai dažniau patys pakeliautų viešuoju transportu, jiems taptų kiek aiškiau, kaip iš tikrųjų padaryti jį konkurencingesnį. Jie mažiau kurtų fantastinių vizijų apie Graikijos salų prijungimą prie Vilniaus, apie tramvajus, „horizontalius liftus“ bei kitus būdus parūpinti miestui milijardines skolas, o imtųsi reformų „čia ir dabar“. Pvz., pasiektų, kad adekvačiai būtų sudarinėjami viešojo transporto tvarkaraščiai ir vairuotojai jų laikytųsi, kad būtų užtikrinamas asocialių asmenų šalinimas iš salonų ir t.t.

Tačiau vien koreguojant esamą padėtį problemos iš esmės neišspręsi. Čia tikrai reikia radikalesnių pokyčių. Vienintelis būdas - pakeisti vilniečių judėjimo mieste įpročius ir užtikrinti visišką viešojo transporto pirmenybę gatvėse.

Tai daroma paprastai. Visose sostinės transporto magistralėse – Antakalnio, Žirmūnų, Kalvarijų, Narbuto, Ozo, Kareivių, Kosciuškos gatvėse, Laisvės ir Savanorių prospektuose ir daug kur kitur turi būti sukurtos viešajam transportui ir taksi skirtos eismo juostos. Viešasis transportas turi važiuoti jam skirta juosta, nuosavi automobiliai – savo eismo juosta. Tai nepažeidžia nuosavų automobilių teisių, veikiau atvirkščiai – dabartinė padėtis smarkiai pažeidžia viešojo transporto keleivių teises, kurių yra gerokai daugiau, bet jie priversti vargti mažumos „individualistų“ kuriamuose kamščiuose, o išlipę – kvėpuoti jų teršiamu oru.

Vadimas Vileita
Galbūt jeigu savivaldybės tarnautojai ir politikai dažniau patys pakeliautų viešuoju transportu, jiems taptų kiek aiškiau, kaip iš tikrųjų padaryti jį konkurencingesnį.
Individualių transporto priemonių vairuotojai turi suvokti, kad jie neturi teisės pretenduoti į vienodas eismo sąlygas su tais miestiečiais, kurie pasirenka daug ekologiškesnį būdą keliauti, kai viena transporto priemone, kad ir didesne, vyksta iš karto daug, o ne vienas žmogus. Šiuo atveju netgi tas pats vikrus „mikriukas“, piko metu vežantis keliolika ar daugiau keleivių – tai ekologiškumo viršūnė, lyginant su šalia išsirikiavusiais šimtais po vieną žmogų gabenančiais lengvaisiais automobiliais.

„A + taksi“ juostomis dideliu greičiu lekiantis visuomeninis transportas turi tapti akivaizdžia iliustracija, kad siekiant efektyvaus kasdienio susisiekimo „namai – darbas – namai“ šiuolaikiniame mieste vienintelis būdas yra kooperacija. Be abejo, žmonėms, pripratusiems kas mėnesį šimtus litų išmesti į Vilniaus orą sudegusio kuro teršalų pavidalu, iš pradžių bus pikta, kad vietoj buvusių dviejų eismo juostų jiems leis užkimšti tik vieną. Tačiau netrukus padidėtų viešojo transporto keleivių srautai, atsirastų galimybė praplėsti ir atnaujinti parką, atsirastų (pagaliau!) Vilniuje galimybė keliauti viešuoju transportu greitai, patogiai ir prognozuojamu greičiu, o ne per kamščius ir smarvę.

Ar ryšis sostinės savivalda štai tokiai, paprastai ir tikrai reformai? Ar rinksis toliau skęsti „galimybių studijų“ liūne, išmetinėti milijonus į nieko neduodančius logistikos projektus, o iš esmės – vadovautis individualistiniais posovietinės visuomenės kompleksais. Juk sovietmečiu daug kas negalėjo turėti automobilio, išvis ką nors turėti...

Tačiau matome, kaip dabartinis nežabotas vartotojų visuomenės troškimas „turėti savo“ paralyžiuoja miestą piko valandų metu. Todėl pralaimi visi, o ypač tie, kurie ir dabar renkasi ekologišką bei kompaktišką viešąjį transportą, ar kad ir „mikriuką“. Pralaimi ir tie, kurie turi kur nors nusigauti skubiai, kad ir taksi pagalba. Todėl reikia palikti galimybę viešojo transporto juosta riedėti ir taksi automobiliams – jeigu keleivis skuba ar turi didesnį bagažą, kartais galės ir susimokėti, bet užtat tikrai spės (nes kelionės laikas taps prognozuojamas).

Taigi atkovojus dalį viešosios susisiekimo erdvės iš individualaus transporto viešajam transportui, atsirastų didesnė pasirinkimo ir manevro galimybė, kurią šiuo metu atima įprotis visiems visada ir visur važiuoti su savo mašina, nerimauti dėl parkavimo, mokėti baudas ar kyšius kelių policijai, kas keletą mėnesių sumokėti duoklę autoservisui ir kas savaitę – degalinei.

Įkalbinėjimais ir moralizavimais apie klimato kaitą ar kooperacijos naudą žmonių įpročių nepakeisi – bent jau per trumpą laiką. Jeigu miesto valdžia tikrai nori spręsti problemą, reikia tiesiog imti ir vieną kartą padaryti, kad viešuoju transportu keliauti būtų ir pigiau, ir greičiau, ir patogiau. Paskui žmonės pasakys „ačiū“, kad gyvena jau ne Kaliningrado, o Kopenhagos stiliaus mieste.

P.S. Savivaldybė sako netiesą teigdama, kad mieste „išliks visi mikroautobusų maršrutai“. Šiuo metu vežėjai yra gavę vienašališką siūlymą nuo Naujųjų metų gerokai pakeisti kai kuriuos iš populiarių po miestą kursuojančių maršrutų, labiausiai nukentėtų maršrutai Nr 1, 2, 5, 62.