Daugelis esame susidūrę su skaudžia problema, kuomet prakiūra namo stogas, o siena nubėgęs vanduo padaro šlykščią dėmę svetainėje ar miegamajame. Tokios pat dėmės nusėjo ir Valdovų rūmus. Tik ne iš vidaus, o iš išorės. Ir tai dar ne viskas. Nebaigtuose statyti rūmuose tarp sienų jau atsirado plyšių, o vietomis netgi akivaizdu, kad statybininkai netgi nesugebėjo suguldyti plytų, nepalikdami plyšių.
Toks brokas paprastame daugiabutyje nieko nestebintų. Bet Valdovų rūmai – ne koks nors ekonominės klasės devynaukštis Vilniaus pakraštyje. Ir juose bus laikomi ne gamykliniai virtuvės ir miegamojo baldai, o šešiaženklėmis sumomis vertinami meno kūriniai. Negi taip sunku už daugiau nei 300 mln. litų bent jau sumūryti sienas be skylių? Pasirodo, sunku. O gal brokas – dalis rūmų autentiškumo? Gal dar Žygimanto Augusto laikais Lietuvos statybininkai garsėjo savo aplaidumu? Regis, astronominė suma statybininkams nė kiek neatmušė noro dirbti atmestinai: jei užsakymas valstybinis, švelniai tariant, galima nepersistengti.
Bet įdomiausia tai, kaip patys Valdovų rūmai aiškina paviršiun lendantį broką. Pasirodo, dar nepastatyti rūmai jau byra todėl... kad jie dar nepastatyti. Matote, Panevėžio statybos trestas (PST) dėl sustojusio finansavimo jau keletą mėnesių nevykdo jokių darbų, o rūmų konservavimui taip pat nėra lėšų.
Tiesa, tokia versija neįtikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų. Žinoma, sunku patikėti, kad skylės rūmų sienose atsirado savaime, ir vien dėl to, kad PST nebevykdo darbų. Nelengva patikėti ir tuo, kad dėl sustojusių darbų pūva ir byra siena, kuri bent jau atrodo visiškai pabaigta statyti.
VGTU mokslininkai taikliai pastebi, kad jeigu nebus imtasi reikalingų priemonių, netrukus Valdovų rūmų brokas išryškės visu gražumu. Atšokinės tinkas, praplatės plyšiai. Laikui bėgant, gal ir koks langas iškris ar siena nugrius.
Pastatykite save į labai paprastą situaciją. Ketinate pirkti butą dar nepastatytame name (dažnas Lietuvos gyventojas tokiu būdu perka katę maiše). Ateinate apžiūrėti beveik pabaigto savo būsimojo būsto ir pamatote pūvančias bei trūkinėjančias sienas, byrantį tinką ir dar velniaižin kokį broką. Ką darysite? Variantai, manau, tėra du. Pirmas – jei esate geranoriškai nusiteikę namo statytojo atžvilgiu, pareikalausite nedelsiant ištaisyti broką, pratęsti garantinį laikotarpį ir sumažinti buto kainą. O jeigu pamačius broką statytojas jums nekelia jokių sentimentų, turbūt pasiųsite jį po velnių ir ieškosite kito buto.
Valstybė, žinoma, kito buto ieškoti negali. Bet bus labai keista, jei broku tviskantiems rūmams nebus pažabotas apetitas. Nes panašu, kad dabar suplanuotos 367 mln. litų sumos nepakaks – nepriklausomai nuo to, bus ar nebus nutraukta sutartis su PST. Nes PST turbūt užsimanys daugiau pinigų, kad spėtų rūmus pabaigti iki 2013 m., o jei statybas perims kokia nors kita statybų kompanija, tikėtina, kad ji pareikalaus priemokos ne tik už išsitekimą terminuose, bet ir už PST padaryto broko taisymą.
Politikai kone vieningai tvirtina, kad Valdovų rūmus reikia užbaigti. Turbūt derėtų su jais sutikti. Lietuvai mažiausiai reikia dar vieno monumento, liudijančio, kaip pinigais toli gražu neaptekusioje valstybėje lėšos taškomos vėjais. Pakaks ir Nacionalinio stadiono griaučių, kuriuos jau būtų galima vadinti paminklu visiems Lietuvos veltėdžiams.
Prie gausios Valdovų rūmų skandalų kolekcijos trūksta tik remonto už kelis ar keliolika milijonų. Arba naujo priestato už, tarkim, šimtą milijonų. Mat šis projektas jau parodė, kad pinigų leidimo galimybės Gedimino kalno papėdėje yra beribės.