Kam dar rūpi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kai visi jau komentuoja Juozo Statkevičiaus dizaino tautinio kostiumo kiekvienam vaikui planą. Vis dar kalbėdamas apie šeimų, svajojančių susilaukti vaikų, rūpesčius atrodyčiau mažiausiai savaitę pavėlavęs, tarsi tūnočiau kažkur vienkiemyje tarp pelkių, kur gyvenimas slenka lėčiau už plaukus. Tiesa, ten aš ir gyvenu, bet įsivaizduokite, kad jūs to nežinote.
Jeigu nespėjote feisbuke paklausti, kur po poros metų reikės dėti kalnus išaugtų tautinių rūbų, tai nė nepradėkite. Geriau drauge pabandykime įsivaizduoti netolimą ateitį. Vos tik sulauksime šiuo metu rengiamo naujosios vyriausybės programos įgyvendinimo plano, galite neabejoti, kad po vaikų aprengimo dainų šventės dalyviais iniciatyvos seks tolimesni žingsniai ta pačia kryptimi. Pavyzdžiui, jau šį pavasarį galėtų prasidėti projektas „Šiaudinė pastogė“ sugrąžinsiantis mažos agrarinės šalies kraštovaizdžiui prarastą darną bei grožį. Įvairiaspalviai čerpes imituojančios skardos ir kitų Lietuvai nebūdingų dangų stogai planingai būtų keičiami tradiciniais lietuviškais šiaudiniais. Geriausia tai pradėti nuo saugomose teritorijose ir vandens telkinių apsaugos juostoje stovinčių pastatų, o rudeniop masiškai pakeisti ištisų gyvenviečių stogus.
Jeigu abejojate, kur tokiam sumanymui bus surastos lėšos, priminsiu, kad šiuo metu jos beprasmiškai eikvojamos daugiabučių namų apklijavimui putplasčiu, kurį, kaip nebūdingą lietuviškam kraštovaizdžiui medžiagą, kada nors vis tiek reikės nulupti.
Neoliberalios ideologijos ir pūvančioje Europoje matytų vaizdų sužaloti kaimų ir priemeisčių gyventojai gali priešintis programos „Šiaudinė pastogė“ įgyvendinimui, todėl teks pasiųsti į Lietuvos gilumą specialias žaliai valstietiškai susipratusio jaunimo grupes, kurios organizuotai nulups seną kosmopolitišką stogų dangą visam namų kvartalui arba nedideliam kaimui, o tada bus pristatyti šiaudai ir skelbiami viešieji pirkimai uždengimo darbams. Asbestinis šiferis, kaip unikali medžiaga, turinti sąsajų su XX a. antrosios pusės kultūrinėmis tradicijomis, keičiamas šiaudais nebus.
Pajuokaučiau, kad „Šiaudinės pastogės“ projekto bandymų etapas konfidencialiai buvo atliktas etnografiniame Latežerio kaime.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento ten sukaupta geroji patirtis dabar apibendrinama Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje ir Kauno apygardos teisme. Tačiau po to, kai 101 Seimo narys papildė Civilinį kodeksą nuostata, jog bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl viešo asmens garbės ir orumo pažeminimo, taip rašysiu tik anoniminių komentarų skiltyje, prisijungęs per IP keičiantį naršyklės įskiepą.
Kol „Šiaudinės pastogės“ programos dalyviai mėgausis nervus raminančiais į sustatytas kambaryje puodynes kapsinčių vandens lašų garsais, galėtų startuoti Senųjų žemdirbystės tradicijų sugrąžinimo programa, kurios dalyviai, pirmieji savanoriškai neatlygintinai atsisakę iškastinį kurą naudojančios žemės ūkio technikos, gaus įspūdingą nuolaidą ekologiško arimo arkliais ir jaučiais kursams.
Truputį nuogąstavau, kad nepatikėsite tokių mano netolimos ateities pranašysčių realumu, kaip Senojo Testamento izraelitai netikėjo visais jiems Dievo siunčiamais žilabarzdžiais pranašais, o JAV ir senųjų ES narių rinkėjai – Rusijos specialiųjų tarnybų galimybėmis paveikti jų apsisprendimus. Nusiraminau tik pamatęs LRT „Dėmesio centre“ Algirdo Kaušpėdo pilies atstatymo vizijas. Šalis, kuri kaulija sąjungininkų atsiųsti savo karių ją saugoti, bet atstatinėja pilių griuvėsius tikrai turi teisę vadintis drąsia, o gal netgi įžūlia.
Jeigu jau norim tokios tautinės butaforijos, tai paprasčiausia būtų sukalti pilies kontūrą atkartojantį karkasą ir apvilkti tentu, ant kurio būtų gražiai nupaišytas plytų mūras. Iš tolo atrodytų tarsi tikra pilis. Būtų puikus fonas turistams fotografuotis asmeninukes, o arčiau jų galima neprileisti, nes lipimas į kalną kenkia jo šlaitams.
Bet jeigu pilies neatstatinėsime, tik tvarkysime kalno šlaitus, kad valstybės atkūrimo šimtmečio proga jubiliejinių renginių pasižiūrėti žemyn nenučiuožtų bokštas, tuomet geriausia būtų tą kalną visai užbetonuoti. Ir nudažyti žaliai.