Ką tik pasibaigusio stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai nedaug skiriasi nuo ankstesnių metų – daugiausia stojo į socialinius mokslus, o juose – į teisę, ekonomiką, vadybą... Neklauso jaunimas ir tiek. Nei ministro, teigiančio, kad tik technologinės studijos išgelbės Lietuvą ir visą ES, nei darbdavių, neva nerandančių inžinierių, nei darbo biržų direktorių, nebeperlipančių per minias teisininkų bei vadybininkų.
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Politikų pašaukimas gelbėti tautas, darbdavių – pelnai kuo menkesnių algų sąskaita, o jaunimui po studijų pirmiausia reikia bent įsidarbinti. Turėdami tokį artimiausią savo karjeros tikslą, abiturientai kasment renkasi pakankamai racionaliai. Žmonių, turinčių teisines, ekonomines ar vadybines kompetencijas, reikia vos ne kiekvienoje įmonėje ar valstybinėje įstaigoje ir tik kas dešimtoje iš jų galbūt reikia inžinieriaus – pvz., pramoninio biotechnologio ar tekstilės, o ką jau kalbėti apie aviacijos ar sporto inžinierius (yra ir tokių).

Deja, tikslesnių duomenų, kaip įvairių studijų programų absolventams sekasi siekti karjeros, nėra daug ir abiturientams tenka rinktis tik apgraibomis. Valstybė taupo statistinės apskaitos ir tyrimų sąskaita, todėl dažniausiai remiamasi darbdavių nusiskundimais. Deja, pastarieji nelabai prasmingi, nes darbdaviai paprastai vengia kalbėti apie esmę, t.y. už kokio dydžio algą jie „neranda“ vienos ar kitos profesijos darbuotojų. Taigi gal neranda tik kvailesnių už save.

Valstybė taupo statistinės apskaitos ir tyrimų sąskaita, todėl dažniausiai remiamasi darbdavių nusiskundimais. Deja, pastarieji nelabai prasmingi, nes darbdaviai paprastai vengia kalbėti apie esmę, t.y. už kokio dydžio algą jie „neranda“ vienos ar kitos profesijos darbuotojų. Taigi gal neranda tik kvailesnių už save.
Romas Lazutka

Gerai, kad ne tiek daug abiturientų pasiduoda tokių darbdavių verkšlenimams. Deja, jiems ne visada atsispiria Švietimo ir mokslo ministerija – plečia atskirų studijų programų vadinamuosius tikslinius finansavimus ar valstybės užsakymus. Naiviai tikisi tuo užpildyti gal ir realias spragas darbo rinkoje. Nepasiseks. Galite visus abiturientus tiksliniais pinigais suvilioti studijuoti nepaklausiose programose, padėtis dabo rinkoje dėl to nelabai pasikeis, kol nebus mokamos deramos algos.

T.y. reikia vilioti ne į studijas jas tikslingai finansuojant, bet į darbo vietas didesniais atlyginimais ir abiturientai tą signalą tikrai pastebės. Ažiotažas dėl teisės ir medicinos studijų didele dalimi ir remiasi tikėtina alga padauginta iš įsidarbinimo tikimybės. O medicinos studijų patrauklumas paneigia ir mitą apie visuotiną jaunimo polinkį tik į lengvesnes studijas (paprastai tokiomis minimos humanitarinės ir socialinės). Pasigendantiems inžinierių, reikėtų paklausti savęs, kodėl nereikia agituoti už medicinos studijas?

Gerą pavyzdį kuo valdžia gali prisidėti, kad jaunimas studijas rinktųsi dar sėkmingiau, parodė „Sodra“. Jos duomenų bazėje sugrupuoti duomenys pagal darbo vietas ir algų dydžius. Tarp aukštojo išsilavinimo reikalaujančių profesijų duominuoja įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovai, tarnautojai, mokytojai, rinkodaros specialistai ir jokių inžinierių skaitlingiausių profesijų sąraše nėra (1 lentelė).

1 lentelė. Apdraustųjų skaičius pagal profesijas, kuriose paprastai dirba aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys 2014m. gegužės mėn. (tūkst.)

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai51
Reklamos ir rinkodaros specialistai39
Buhalteriai31
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai30
Slaugos specialistai23
Kitur nepriskirti verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai22
Politikos ir administravimo specialistai21
Tarnautojai, atliekantys bendras funkcijas20
Pardavimo ir rinkodaros vadovai17
Vadybos ir organizavimo analitikai13
Finansų srities vadovai12
Administravimo ir vykdomieji sekretoriai12
Aukštųjų mokyklų dėstytojai12
Ikimokyklinio ugdymo mokytojai12
Gydytojai specialistai11
Gamybos vadovai10

Šaltinis: „Sodra“.

Tarp 30-ies didžiausias pajamas uždirbančių trečdalis yra kokie nors vadovai (štai ko vertos pašaipos vadybos studijų atžvilgiu). Tiesa, daugiausia uždirbančių grupėje yra ir inžinierių – naftos perdirbimo įrenginių operatoriai, skrydžių saugos elektronikos technikai, laivų mechanikai, elektrinių operatoriai, telekomunikacijų inžinieriai (2 lentelė). Tačiau, daugumos paminėtų inžinierinių profesijų palitimas toks siauras, kad nenuostabu, jog galimybė daug uždirbti gerokai sumažinama menka tikimybe iš vis įsidarbinti.

2 lentelė. Didžiausios apdraustųjų vidutinės pajamos pagal profesijas 2014m. gegužės mėn. (Lt)

Skrydžių vadovai10881
Teisėjai8205
Orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai8093
Teisės aktų leidėjai7366
Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai7084
Naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai6678
Informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai6393
Specialios paskirties organizacijų vadovai5759
Laivavedžiai ir laivų kapitonai5272
Skrydžių saugos elektronikos technikai5258
Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai5076
Programinės įrangos kūrėjai4901
Politikos ir planavimo srities vadovai4820
Sistemų analitikai4517
Gydytojai specialistai4049
Laivų mechanikai3978
Sistemų administratoriai3974
Takelažininkai ir lynų sujungėjai3951
Švietimo srities vadovai3898
Sveikatinimo paslaugų srities vadovai3849
Taikomųjų programų kūrėjai3847
Finansų srities vadovai3825
Elektrinių operatoriai3805
Kitur nepriskirti profesionaliųjų paslaugų srities vadovai3741
Duomenų bazių projektuotojai ir administratoriai3713
Fizikai ir astronomai3649
Gamybos vadovai3496
Telekomunikacijų inžinieriai3492
Kitur nepriskirti programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai3474
Vyresnieji valstybės tarnautojai3437

Šaltinis: „Sodra“

Kaip minėjau, abiturientai net ir iki šių Sodros duomenų paskelbimo studijas rinkosi gana racionaliai. O papildoma informacija, tarkime, per kiek metų pasiekiama bent vidutinė alga kiekvienoje profesinėje grupėje, kokia dalis darbuotojų ir per kiek metų vidutiniškai tampa padalinio, įmonės vadovais, kokia dalis absolventų ir per kokį laikotarpį įsidarbina „pagal specialybę“ ir kt., abiturinentams būtų labai naudinga.

O medicinos studijų patrauklumas paneigia ir mitą apie visuotiną jaunimo polinkį tik į lengvesnes studijas (paprastai tokiomis minimos humanitarinės ir socialinės). Pasigendantiems inžinierių, reikėtų paklausti savęs, kodėl nereikia agituoti už medicinos studijas?
Romas Lazutka

Deja, ką girdime iš darbo biržų? Viename sakinyje dejuojama: „kai kurios studijų programos skirtos mokyti ne to, ko nori studentai ir darbdaviai, o to, ko nori dėstytojai ... beveik visi ruošia vadybininkus, ekonomistus...“, o kitame sakinyje giriamasi: „daugiausia įdarbinta absolventų, įgijusių ekonomikos, verslo administravimo...“.1 Nesugebama suskaičiuoti bent procentais, kokia dalis užsiregistruoja iš visų baigusiųjų atitinkamas programas. Būtų svarbu žinoti, ir kuo įsidarbina ar pagal įgytą profesiją. Vos tik studijas baigę žmonės skuba registruotis darbo biržoje dėl sveikatos draudimo reikalavimų. Galima ta aplinkybe pasinaudoti rinkti, analizuoti ir skelbti kuo išsamesnius duomenis apie juos. Kaip ir apie tuos, kurie įsidarbina neužsukę į darbo biržą. Tai padėtų tiems, kuriems apsisprendimas ką studijuoti prieš akis.

Jaunimui nelengva apsispręsti, nes informacija, kuria galima pasiremti planuojant savo profesinę ateitį, labai skurdi. Visiems būtų naudingiau, jeigu darbdavių ir valdžios institucijų atstovai ne pamokslautų abiturientams, bet mokytųsi iš jų racionalumo – norimo darbo pasiūlą bandytų paveikti ne stojančiųjų į universitetus srautų valdymu, bet algomis ir informacija apie jas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prastos naujienos planuojantiems uždirbti iš būsto nuomos (15)

Dar neseniai bankai ir įvairūs ekspertai buto įsigijimą nuomai įvardino kaip patrauklią...

Mokestis už mokyklos įnorius mamai atėmė žadą: išeitis – tik užsienis (244)

Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai atakuoja ne tik parduotuves, bet ir siuvyklas. Tiesa,...

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (391)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Krito naujų butų pardavimai (61)

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (60)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako kelionių...

V. Matijošaitis: per ateinančius porą metų neatpažįstamai pasikeis visos centrinės Kauno gatvės (279)

Dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas bus neišvengiamas, sako Kauno meras...

Rizikingų bitkoinų vertė vilioja: ar gali pabrangti iki 25 tūkst. JAV dol.? (22)

Bitkoino vertė šią vasarą pasiekia vis naujas rekordines aukštumas, o analitikai žada ir...

Pavojų kelia ir nedidelė žaizda (4)

Iškylas į gamtą ir tolimesnes keliones neretai apkartina dėl neatsargaus elgesio atsiradę...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (219)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (19)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...