N. Putinaitė. Aukštosios mokyklos pereis prie keturbalės sistemos?

Prieš savaitę Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, jog šiuo metu galiojanti vadinamoji studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai. Šiandien ypač akivaizdu, kaip labai į ankstesnius nutarimus atsirėmęs sprendimas prasilenkia su egzistuojančia praktika ir visuomenės patirtimi.

Jo pasekmės reiškia, jog mažėja studijų Lietuvoje patrauklumas ir studijų prieinamumas, griaunami į valstybės finansuojamas vietas įstojusiųjų lūkesčiai.

Ką išaiškinimas reiškia? Šiuo klausimu KT pasisakė labai trumpai, nurodydamas į ankstesnius išaiškinimus. Tačiau žinia buvo aiški: gerai besimokantis studentas yra tas, kurio mokymosi vidurkis yra nemažesnis nei balas „8“. Iki sprendimo galiojusioje tvarkoje studijuojančiam, kurio balo vidurkis 8, buvo garantuojamas valstybės finansavimas. Tačiau daug lanksčiau buvo žvelgiama į atvejus, kuomet bendras kurse studijuojančiųjų vidurkis yra neaukštas. Tuo atveju studijuojantieji galėjo išlaikyti valstybės finansavimą ir tuomet, kai vidurkis prastesnis nei „8“. KT užkirto kelią šiam lankstumui, nurodydamas, kad mokymasis, kuomet rezultatų vidurkis kad ir 6,4 „neatitinka gero mokymosi sampratos, kylančios iš visuomenės socialinės patirties ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės“.

Lietuvos studentų sąjungos atstovai iš karto po KT išaiškinimo džiaugėsi, kad galiausiai bus galima nustatyti, jog gerai mokosi tie, kurie yra pažangūs, reiškia, negauna neigiamų įvertinimų. Tačiau džiaugsmas visiškai be pagrindo. KT aiškiai įvardijo, kad būti vien pažangiam nepakanka valstybės finansavimui išlaikyti, net jei tokio studento mokymosi rezultatas geriausias visame kurse ar net fakultete. Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus radijo laidai gana painiai kalbėjo apie numatomus sprendimus. Kad KT teisėjai įsivaizduoją, jog gero mokymosi kriterijus esąs studijų sėkmingas įgyvendinimas, ir kad su aukštosiomis mokyklomis tarsis, kokia esanti jų „gero mokymosi“ nustatymo praktika. Tačiau KT apie sėkmingą mokymąsi nekalba ir pats įvardijo, kaip supranta gero mokymosi praktiką: balą „8“. Žinoma, būtų galima diskutuoti, ar „7“ (vidutiniškai) būtų priskirti „geram“ mokymuisi, nors tai nekeistų situacijos. Be to, „vidutiniškai“ nėra „gerai“, jei aiškinsimės pažodines reikšmes.

Kokios pasekmės? KT sprendimas, nors, atrodytų, teturintis kelti problemų vien tinginiaujantiems, pritingintiems ar paprasčiausiai negebantiems studentams, iš tiesų turi didelių pasekmių visai aukštojo mokslo sistemai.

Pirma, KT spendimo pasekmės mažina studijų Lietuvoje patrauklumą. Konkretaus pažymio nustatymas kaip valstybės finansavimo kriterijus, kai kurias reikalingas specialybes stojantiesiems padarys daug mažiau patrauklias, nei jos yra šiuo metu. Esama tam tikros rezultatų vertinimo aukštosiose mokyklose praktikos, susijusios su tradicijų skirtumais bei realiais įstojusiųjų gebėjimais. Kai kuriose technologijos mokslų specialybėse veikiausiai vienas kitas turi vidurkį „8“, o visų kitų balai daug žemesni.

Nesunku nuspėti, kaip į 8 nustatymą reaguos aukštosios mokyklos, siekdamos išlaikyti studijų patrauklumą studentams. Jos realiai ims taikyti keturbalę sistemą: puikiai (10), labai gerai (9), gerai (8) ir nepatenkinamai (4). Šia kryptimi bus daromas spaudimas dėstytojams keisti savo nuostatas, o fakultetams – savo tradicijas. Tai visiems nebus labai lengva, teks paskelbti karą visiems „kirviams“, bet per kurį laiką gali pavykti. Tačiau didžiausia blogybė ta, kad išsikreipia vertinimo sistema. Reikėtų pasistengti ir studijų kokybę vertinantiems tarptautiniams ekspertams išaiškinti tokių kokybės anomalijų priežastis.

Ir vis dėlto net jei iškreipta, faktinė keturbalė vertinimo sistema dešimtbalės rėmuose yra daug mažesnė blogybė. Likti prie realios dešimtbalės sitemos reikštų, jog studentai ir dėstytojai būtų nuolatinėje įtampoje. Pirmieji, žinodami, jog esama didelės rizikos netekti valstybės finansavimo studijoms. Antrieji – jausdami pažymio nustatymo atsakomybę bei patirdami studentų spaudimą atsiskaitymo metu. Įtampa, baimė, nepasitikėjimas tikrai nėra akademinei bendruomenei, žmogaus tobulėjimui tinkama aplinka.

Antra, KT sprendimo pasekmės mažina studijų prieinamumą, griauna į aukštąsias įstojusiųjų lūkesčius. Valstybės finansavimo gavimo studijoms kriterijai skiriasi nuo finansavimo išlaikymo kriterijų. Po KT sprendimo šis skirtumas tampa radikalus. Valstybinį finansavimą gali gauti stojantieji, kurių rezultatų vidurkis yra skaičiuojamas kiek sudėtingiau nei tai leistų daryti paprasta dešimtbalė sistema. Vis dėlto, ją susiejus su dešimtbale sistema, į aukštąją mokyklą gali įstoti ir žmogus, kurio rezultatai būtų vertinami kaip „6“. Tai vyksta todėl, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius nustatomas pagal tai, kiek valstybei reikia specialistų. Tai taip pat yra konstitucinė nuostata.

Gana daug laisvės yra palikta sutarti dėl to, ar nustatyti, kokia būtų nustatyta žemiausia stojamojo balo riba. KT sprendimų praktika paradoksali ir todėl, kad vertinant studijų procesą, valstybei reikalingų specialistų kriterijus jau netaikomas. Tai reiškia, kad stojantysis valstybės finansavimą studijoms stodamas gauna pagal vienus kriterijus, o jį išlaikyti gali pagal kitus, daug siauresnius. Kuomet jo rezultatai buvo lyginami su kurso mokymosi vidurkiu, netiesiogiai veikdavo abu kriterijai.

Po KT sprendimo įsivaizduojama situacija, kad į pirmą kursą į tam tikrą specialybę įstoję studentai neturi jokios praktinės galimybės išlaikyti valstybės finansavimą. Galima prognozuoti, kad kai kuriuose universitetuose po pirmo kurso valstybės finansavimo netektų apie trečdalis ar net daugiau įstojusiųjų. Nemažai daliai jų tai reikštų ir studijų pabaigą.

Tad vėl išeitis viena – aukštosioms mokykloms adaptuoti vertinimo sistemas iki keturbalės, pamiršti tokius balus kaip 7, 6 arba 5, palikti įprasčiausiems dėstytojo vertinimo sprendimams pasirinkimą tarp 8 ir 4, o 10 ir 9 paliekant išskirtiniams atvejams.

Žinoma, įstojimo kriterijų nustatymo tvarką galima dar kartą apskųsti KT (nes vieną kartą KT šiuo klausimu yra pasisakęs ir pripažinęs, kad esamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai). Tačiau jei būtų atrasti papildomi „kabliukai“ ir priėmimo tvarkos detalės – kaip prieštaraujančios Konstitucijai, problema nebūtų išspręsta. Ji persikeltų į valstybinius egzaminus ir į mokinių vertinimo rezultatus. Su konkrečiu (ir gana aukštu) pažymiu susiejus stojimo į aukštąsias mokyklas galimybes, mokytojai ir vertintojai patirtų spaudimą, ilgainiui neišvengiamai išsikreiptų mokyklinė vertinimo sistema.

Ar būtina keisti Konstituciją? Konstitucijos kūrėjai, įrašydami, jog valstybės finansavimą gali gauti „gerai besimokantys“ studentai, suformulavo logiškai suprantamą apribojimą. Akivaizdu, kad besimokantys „blogai“ neturėtų gauti valstybės finansavimo. Pradinėje situacijoje konstitucinė nuostata galėjo leisti manyti, kad „gerai“ reiškia „pažangiai“, vadinasi, be skolų, apie ką šiandien kalba studentų atstovai. Veikiausiai tuo metu nebuvo galima nuspėti, kur nuves KT išaiškinimai.

Užuot tai, kas yra „gerai“ palikęs bendro sutarimo dalykui, KT palaipsniui gerą mokymąsi susiejo su (bent) „8“ dešimtbalėje sistemoje. Susiejo veikiausiai todėl, kad prieš keletą metų, kuomet ir radosi pirmas išaiškinimas apie gerą mokymąsi, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas rekomendacijas, pažymys „8“ buvo siejamas su žodžiu „gerai“.

KT aiškinimų praktika ir tradicija – kad jis neperžiūri ir naujai neinterpretuoja ankstesnių išaiškinimų. Tai galioja ir dalykams, kurie galiausiai pasirodo kaip prasilenkiantys su nusistovėjusia praktika, žmonių lūkesčiais ir net tuo, ką KT įvardija kaip „samprata, kylančia iš visuomenės socialinės patirties ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės“. Minėti studentų atstovų pernelyg ankstyvi džiūgavimai dėl KT sprendimo atskleidžia, jog jų (visuotinai) pripažįstama „geras“ reikšmė yra kita.

KT išaiškinimas apie tai, kas yra „gerai besimokantis“ yra labai konkretus ir nederantis su praktika, jis yra nekoreguojamas. Todėl telieka du keliai. Pirma, išeiti iš šios KT teisminės praktikos aklavietės pakeitus Konstituciją, tad tarsi vėl pradėjus nuo „balto lapo“; arba, antra, susitaikyti su situacija, įtvirtinti „8“ kaip gerai besimokančiojo kriterijų, ir tokiu būdu dešimtbalę vertinimo sistemą aukštosiose mokyklose de facto devalvuoti iki keturbalės. Tokia išeitis galima, tačiau ji skatina gyventi iškreiptoje ir visuotinai pripažįstamų reikšmių neatitinkančioje tikrovėje. Todėl vis dėlto paprasčiau būtų pakeisti Konstituciją.