Be dviejų klasikinių (ekonominė kairė-dešinė ir sociokultūrinis liberalumas-konservatyvumas) įvedėme ir papildomas dvi politinių vertybių dimensijas. Pirmoji jų matuoja požiūrį į santykius su Rusija ir komunistinę praeitį, o antroji apima postmoderniosios vertybių transformacijos „vaisius“ – požiūrį į ekologiją, saviraiškos vertybes.
Įdomu tai, kad nepaisant dažnai viešojoje erdvėje išreiškiamos nuostatos, jog Lietuvos politinės partijos nesiskiria niekuo, iš projekto rezultatų galime drąsiai teigti - bent jau idėjinėje erdvėje skirtumai tikrai egzistuoja. Partijų pozicijos politinių vertybių žemėlapyje buvo apskaičiuojamos kaip partijos politikų atsakymų vidurkiai. Remiantis tokia metodika, net ir esant programiniams partijų skirtumams, egzistuoja tikimybė, kad nevieningumas tarp politikų partijos viduje (arba atvirkščiai, polinkis į centristinę, nuosaikią poziciją) politinę jėgą pastatys į vertybių žemėlapio centrą. Tačiau nieko panašaus nenutiko: daugelis partijų pagal „vidurkinį narį“ aiškiai atsiskyrė viena nuo kitos.
Ekonomika ir kultūra
Kita vertus, ir LS, ir LICS pagal ekonomines pažiūras faktiškai nesiskiria – abi šios partijos yra maždaug pusiaukelėje visiškai laisvos rinkos link, matuojant nuo centro. Tačiau skirtumas išryškėja kitoje dimensijoje: LS pozicija yra liberalesnė asmens pasirinkimo požiūriu. Galima pastebėti, kad tai matosi ir abiejų parlamentinių liberalų partijų rinkimų programose: abi akcentuoja dirbančiųjų interesą ir ekonominį liberalumą, tačiau LS gerokai daugiau dėmesio skiria žmogaus teisėms ir individo autonomijai.
Įdomu tai, kad reguliuojamos rinkos ir asmens pasirinkimo laisvės politinė niša iš viso būtų tuščia, jeigu ne Lietuvos socialdemokratų partija: jos vienintelės pažiūros yra ir kairiosios ekonomikoje, ir labiau liberalios kultūroje. Galima pastebėti, kad ir partijos programa yra nuoseklia socialdemokratiška, akcentuojanti lygias galimybes, nediskriminavimą ir kairiąją ekonominę politiką. Tačiau kiek abejonių dėl tokio aiškaus partijos kairumo kelia tai, kad socialdemokratai buvo ganėtinai vangūs atsakinėdami anketas: tarp atsakiusiųjų dominuoja jaunesni, pastaraisiais metais į politiką įsitraukę nariai, taip pat aiškiau deklaruojantys liberalumą asmens pasirinkimo laisvės atžvilgiu.
Didžiausia partijų konkurencija yra labiau konservatyvių, tautiškumą ir tradiciją pabrėžiančių vertybių bei daugiau reguliuojamos rinkos politinėje nišoje – čia galima rasti Tvarką ir teisingumą (TT), Darbo partiją (DP), Tėvynės-Sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir daugelį kitų mažesniųjų partijų. Tiesa, skirtumai egzistuoja ir šios nišos viduje. Valdančiojoje koalicijoje dominuojantys konservatoriai kiek stebina nuosaikiu, tačiau visgi kairumu ekonominėje politikoje – tai visų pirma paaiškinama krikščionių-demokratų frakcijos partijoje sustiprėjimu per pastaruosius metus.
Iš manobalsas.lt atsakiusių politikų anketų taip pat galima matyti, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos
„žalumas“ liberalizmo atžvilgiu kol kas yra ganėtinai silpnas. Žaliųjų partijos paprastai pasižymi ne tik ekologinėmis idėjomis, tačiau ir asmens pasirinkimo laisvės akcentavimu – tačiau šiuo metu politinių vertybių žemėlapyje partija netgi labiau linksta konservatyvumo link. Galiausiai, įdomu pastebėti, kad ekonomiškai kairiausia šiuo metu yra Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), kiek lenkianti LSDP. Beje, LSDS sdalyvavimas koalicijoje su Tautininkų sąjunga pagal manobalsas.lt rezultatus visiškai nestebina: tiek tautininkai, tiek LSDS yra konservatyvūs kultūroje ir labiau pasisako už reguliuojamą rinką.
Dabartinės koalicijos „klijai“
Pagal klasikines politines dimensijas, valdančiosios koalicijos liberalai ir konservatoriai tarpusavyje neturi nieko bendro: remiantis ekonomika ir kultūra, paradoksaliai TS-LKD iš dabartinių parlamentinių partijų artimiausia yra TT. Tai dar kartą patvirtina, kad panašus šių partijų elgesys Seime balsuojant už konservatyvias nuostatas, pavyzdžiui Šeimos koncepciją, nėra atsitiktinis. Kita vertus, sprendžiant iš pirmų dviejų dimensijų, netgi vaivorykštės koalicija tarp LSDP ir TS būtų labiau suderinama, nei dabartinė valdančioji dauguma. Kas ją jungia idėjiškai?
Manobalsas.lt projektas gali padėti ir šio klausmo atžvilgiu – tačiau tam reikia pasitelkti trečiąją projekto siūlomą politinę dimensiją, istoriją ir užsienio politiką. Galima matyti, kad TS ir LSDP iš dabartinių parlamentinių partijų yra nesuderinamiausios požiūrio į komunistinę praeitį ir santykius su Rusija atžvilgiu: pirmosios nuostatos yra pakankamai radikaliai neigiamos, o antroji užima nuosaikesnę, centristinę poziciją. Artimiausios TS partijos pažiūroms, sprendžiant pagal politikų atsakymų vidurkius šioje dimensijoje, yra LICS, LRLS ir ta pati TT (iš šiuo metu turinčių frakciją Seime). Jų pasislinkimas arčiau anti-komunizmo kraštutinumo leidžia daryti prielaidą, kad idėjiškai šiuo aspektu, kuris vis dar yra itin svarbus Lietuvos vidaus politikoje, jos yra panašiausios su TS.