„Noriu paklausti, ar kai aš išplatinau Seime pareiškimą, kad man buvo mesti nepagrįsti kaltinimai, kas nors galėjo perskaityti LTV mano pareiškimą ir pasakyti, kad LTV atsiprašo už nepagrįstai man mestą kaltinimą?“ - susitikime su LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi rėžia parlamentaras Jonas Šimėnas.
Tai atspindi daugumos konservatorių požiūrį į LRT – tarnauti jiems. Konservatoriams būtų patogu, jei „Panorama“ kasdien praneštų tik geras naujienas, kaip puikiai sekasi kovoti su krize ir kaip neteisingai kaltinami partijos kolegos. „Panoramoje“ galėtų būti skelbiama ir apie konservatorių susitikimus su rinkėjais, tačiau nutylima apie Arvydo Vidžiūno ir Egidijaus Vareikio vairavimą išgėrus.
Tą jau pasiekė Lazdijų rajono meras konservatorius Artūras Margelis, valdantis laikraščius „Dzūkų žinios“ ir „Dainavos žodis“. Apie dorą žiniasklaidą kalbantiems konservatoriams nerūpi, kad A. Margeliui priklauso 61,9 proc. įmonės akcijų, o „Dzūkų žiniose“ nestinga liaupsių merui.
A. Kubiliaus draugystė su A. Siaurusevičumi, kai šiam dar siūlė tapti jo atstovu spaudai, baigėsi. Užtai ir turime „genialius“ sumanymus pasikeitus valdžiai keisti ir LRT tarybą, politikų svarstymus, kad po tarybos pirmininko mirties reikia rinkti ir naują LRT vadovą.
Panašių bandymų būta ir anksčiau – anot amžiną atilsį LRT tarybos pirmininko Gedimino Ilgūno, 1996 m. rinkimus laimėję konservatoriai ypatingos skubos tvarka keitė įstatymą, kad senoji taryba būtų paleista ir negalėtų paskirti naujo direktoriaus. Po to dukart sekė tarybos narių skyrimo tvarkos kaita.
Sąmoningu LRT žlugdymu konservatorių Vyriausybė kaltinta ir prieš dešimtmetį – tai tuomet pareiškė LRT generalinis direktorius Vaidotas Žukas ir tarybos pirmininkas Marcelijus Martinaitis. Tuomet, kai net imta areštuoti LRT sąskaitas, vadovams irgi teko bergždžiai minti kelius į Vyriausybę.
Dabar A. Siaurusevičius kaltinamas neūkiškumu, negebėjimu valdyti krizės. Tačiau pamirštama, kad 2001 m. LRT vadovauti atėjęs Valentinas Milaknis iš ankstesnės administracijos paveldėjo milžinišką 22,5 mln. Lt skolą. Kaip konservatorių valdymo metu tokiai leista susidaryti? O gal jau tapę tradicija, kad konservatorių valdymo metu LRT biudžete ima švilpauti vėjai, nuo kurių vadovybėje iškart subraška kėdės?
Ar tai neparodo, kad LRT politikams tereikalinga savai įtakai stiprinti? Kai nacionalinio transliuotojo neskiri nuo kitų valstybės įmonių, kad ir „Lietuvos geležinkelių“, belieka jį suvalstybinti. Tiesa, ne kaip kitaip elgėsi ir ankstesnės valdžios, siekusios, kad LRT tarnautų ne visuomenei, o jiems. Juk ir BBC yra konstatavęs - Lietuvos žiniasklaida laisva, tik LRT patiria politikų spaudimą.
Suvedinėdami sąskaitas su A. Siaurusevičiumi politikai pamiršta taip tik luošinantys visuomeninį transliuotoją. O gal daugumai jų, studijas baigusių sovietmečiu, net neįdomu gilintis į visuomeninio transliuotojo reikšmę ir veiklos pobūdį?
Tačiau, kad ir nukraujavusi, LRT vis dar transliuoja. Anksčiau nuolat kaltinta „misijinių“ programų stoka, ši kaip niekada anksčiau siūlo žiūrėti daug valstybinių švenčių minėjimų, transliuoja svarbiausius įvykius iš Seimo, kuria specialias transliacijas žuvus Lenkijos prezidentui.
Tauta, sugebėjusi išsaugoti radiją ir televiziją kruvinosios Sausio 13-osios naktį, nesugeba visuomeninio transliuotojo apginti dabar – kurioje dar šalyje naktimisnutyla nacionalinis radijas?
Kol premjeras naktimis saldžiai miega, o ne radijo klausosi, kai LRT smaugia skolos, o radijas naktimis spengia tyla, konservatorių frakcija gali leisti rūpintis juos kritikuojančių žurnalistų atlyginimais. A. Siaurusevičiaus teigimu, skleisdamas LRT darbuotojų atlyginimus „po Seimą vaikščiojo“ konservatorius Rimantas Dagys. Išgirdusi gandus apie 30 tūkst. Lt siekiantį jos atlyginimą, žurnalistė, Lietuvos televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė pažymą apie savo atlygį siuntė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.
Kęstutis Masiulis leidžia sau piktintis, kad politiką „tarkuojantis“ žurnalistas gali uždirbti daugiau už Seimo narį ir A. Siaurusevičių kvosti, kiek tūkstančių kas mėnesį įbyra į R. Miliūtės banko kortelę.
Kol frakcijos susitikime su A. Siaurusevičiumi sprendžiamos ne esminės problemos, o tai, kas patenka į „Dainų dainelės“ finalą, su Vladimiru Romanovu siejama įmonė nusipirko „Diena Media News“, šalyje pozicijas tvirtina PBK, „Russkoje radio“.
Jei konservatorių taip nekenčiamas A. Siaurusevičius atsistatydintų, Vyriausybė greičiausiai greit LRT trūkstamus milijonus surastų. Ir sau lojalų naują vadovą pasodintų. Žinoma, artima bičiulyste su socdemais pasižymėjusio A. Siaurusevičiaus tapimas LRT vadovu nebuvo atsitiktinis ir nekaltas. Tačiau tai, kad konservatoriai pakeis jį sau palankiu žmogumi, nereikš, jog LRT priartėjo prie savo misijos. Veikiau priešingai - bloga tradicija paspausti po politiniu padu nacionalinį transliuotoją gyvuos ir toliau.
Prieš gerą dešimtmetį politikai užkasė abonentinio mokesčio idėją. Ar ne todėl, kad laimėję rinkimus, į savo pusę galėtų nacionalinį transliuotoją tampyti? Galbūt A. Kubiliui, taip pamėgusiam naujus mokesčius, vertėtų prisiminti LRT abonentinio mokesčio idėją?
Bet kam gi jis – tada LRT būtų kur kas sunkiau valstybinti ir šantažuoti.