Su tuo galima sutikti, bet tik iš dalies, mat patys „valstiečiai“ per pirmuosius valdymo mėnesius priskaldė tiek ir tokių skirtingų malkų, kad peršasi viena išvada – juos reikėtų stebėti tik dar įdėmiau. Ir ypač norisi juos stebėti po to, kai žiniasklaidai jie mėgina apriboti galimybę kritikuoti politikus.
Žinoma, dalį „valstiečių“ keistenybių, tokių kaip iš anksto neapgalvotos ir neargumentuotos kalbos apie vienkartinių puodelių apmokestinimą, galima nurašyti tiesiog asmeninėms ministrų iniciatyvoms ar įsitikinimams, tačiau Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ar Civilinio kodekso pataisos kelia rimtą susirūpinimą. Jau nekalbant apie tai, kad sunku prisiminti, kuris Seimas du kartus per savaitę buvo nubalsavęs už pataisas jų neskaitę.
Civilinio kodekso pataisos, kurios užtikrintų politikams papildomą apsaugą nuo kritikos, sukėlė žiniasklaidos ir visuomenės pasipiktinimą kaip nedemokratiškos ir ribojančios žodžio laisvę. Nors konservatorius Mantas Adomėnas tvirtino, kad pataisa buvo parlamentarams klastingai pakišta ir jie iš tiesų nesuprato, už ką balsavo, bet „valstiečiai“ šio savo sprendimo net nežadėjo išsiginti – jiems pataisos nepasirodė nedemokratiškos, o Seimo pirmininkas vėl suko savo plokštelę apie patyčias.
Pagalbinio įstatymo atveju prezidentė priminė, kad kartą jau tokį variantą vetavo ir nuomonės nekeis, o CK pataisas vetavo naujai.
„Valstiečiai“ mėgaujasi išties didžiuliu rinkėjų palaikymu. Atrodo, dabar turėtų būti palankiausia terpė priiminėti sunkius ir nepopuliarius sprendimus, imtis ryžtingų reformų, kurios buvo pažadėtos, galvoti apie emigracijos stabdymą ir kita. Tačiau vietoje to jie gaišta laiką mažareikšmiams, ne pirmos svarbos ir dažnai keistiems pasiūlymams, kaip tautinis kostiumas kiekvienam vaikui.
„Valstiečiai“ skuba ir daro kvailystes, kartais kompromituodami visai neblogus savo sprendimus, kuriems nebuvo tinkamai parengta dirva, kaip PVM lengvatos šildymui klausimas. Ekonomistai seniai pasisako prieš įvairias PVM lengvatas, tačiau skubotas problemos sprendimo permetimas ant tam nepasirengusių savivaldybių pečių per patį šildymo sezono įkarštį būtų davęs neigiamą efektą. Valstiečiai dėl šio siūlymo ir vėl sulaukė prezidentės prieštaros ir atsitraukė, supratę, kad pakliuvo į biurokratinius spąstus ir kad už tokį primestą sprendimą savivaldybės ras būdų jiems atsikeršyti.
Papildomas alkoholio apmokestinimas iš „valstiečių“ lūpų nebuvo didelė staigmena, jie nuolat apie tai kalbėjo rinkiminės kampanijos metu, tačiau beatodairiškojo sveikatos ministro Aurelijaus Verygos ketinimai papildomai apmokestinti daug cukraus ir druskos turinčius produktus buvo netikėtas ir atrodo drastiškai, mat „valstiečiai“, žūtbūt siekdami tautą įpratinti gyventi sveikiau, atrodo, pradeda ne nuo to galo ir vėl nepagalvoja apie pasekmes. Būtent šis sprendimas paliestų skurdžiausiai gyvenančius ir menkiausias žinias apie mitybą turinčius gyventojus. Kažkodėl neieškoma galimybių atpiginti daržoves, mėsą ir kitus svarbius maisto produktus, negalvojama apie švietimą, naujų mitybos įpročių formavimą, bet viską mėginama primityviai spręsti papildomais mokesčiais ir draudimais. Apie sveikatos apsaugos ministro siūlymus vėl grįžti prie iniciatyvos drausti rūkyti balkonuose ir lauko kavinėse turbūt neverta net kalbėti – sunku įsivaizduoti, kad policija turėtų eikvoti savo išteklius rūkoriams balkonuose gaudyti…
Kai kas netgi galvoja, kad mažareikšmės, tačiau visuomenę audrinančios diskusijos metamos į viešąją erdvę tyčia, siekiant ją sujaukti, bet vis dėlto tai panašiau į labai margos „valstiečių“ daugumos naujokų chaosą, ypač Seime: jie drebančiomis rankomis čiupinėja valdžią, gina savo idėjas ir negalvodami šaudo jas į viešumą. Tarkim, pačių „valstiečių“ nuomonės, kaip turėtų būti finansuojamas sportas, išsiskiria kardinaliai.
Prišaudę į viešumą tų idėjų ir įstatymų pataisų jie susiduria su visuomenės ir prezidentės kritika ir po kokio nors finalinio mūšio atsitraukia. Kai kada mėginama suinteresuotas puses ir rinkėjus nuraminti ir užbėgti šiam procesui už akių – štai premjeras Saulius Skvernelis apsidrausdamas pareiškė, kad akcizų alkoholiui didėjimo padariniai šalies ūkiui ir vartojimui bus stebimi ir nepasiekus reikiamo efekto ši politika bus nutraukta arba koreguojama.
Vienas kitas toks atsitraukimas – netgi gerai, nes pademonstruoja išmintį ir kompromisų siekį, bet keletas iš eilės jau rodo, kad naujuosius valdančiuosius galima lengvai paspausti, o dar daugiau atsitraukimų signalizuos, kad valdantieji dirba chaotiškai ir nekontroliuoja situacijos, atrodo nepatikimai ir kyla abejonių, kaip jie gebės įgyvendinti savo pažadus.
Kol kas vietoje nuoseklių žadėtų reformų regime keistų ir netgi kartais pavojingų idėjų draiskalus. Paternalistinę poziciją užėmę ir kitiems mėginantys primesti tam tikrą gyvenimo būdą ar „vertybes“ R. Karbauskis ir jo kolegos stringa, kiršina ir audrina visuomenę, ir tik kompromituoja tos pažadėtosios geresnės Lietuvos viziją.
Autorės feisbuko proflį sekite čia.