K.Leontjeva. Ar šį ketvirtadienį žlugs pensijų fondai?

 (251)
Ne, pensijų fondai patys nežlugs – bet šį ketvirtadienį juos tyčiniu ir valiniu sprendimu sužlugdyti ketina Seimas ir įstatymo projektus pateikusi Vyriausybė. Pensijų kaupimo reformos dešimtmečio proga Seimas užsimojo palaidoti ir pačią reformą, ir milijonų būsimų pensininkų, tai yra mūsų visų, galimybę susitaupyti senatvei.
Kaetana Leontjeva
Kaetana Leontjeva
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Užuot reformavę 9 mlrd. litų skolų turinčią „Sodros“ sistemą (ko taip ir nesugebėta padaryti šios kadencijos metu), Seimo nariai ruošiasi galutinai numarinti pensijų kaupimą, kuris ligi šiol buvo vienintelis realus papildas būsimoms kuklioms „Sodros“ pensijoms. Užuot atstatęs pensijų kaupimo lygį iki 5,5 proc., Seimas ruošiasi panaikinti kaupimą, automatiškai visus gyventojus grąžinant į „Sodrą“.

Vyriausybė Seimui siūlė pakeisti pensijų kaupimo esmę, įvedant prievolę gyventojams prie pensijų kaupimo prisidėti iš savo kišenių – tai yra, norintiems sukaupti daugiau sumažėtų atlyginimas. Pensijų kaupimo įmokos daliai esant 2 proc. dirbančiojo pajamų, jis turėtų skirti dar 1 proc. iš savo kišenės ir gautų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio subsidiją (taip vadinama 2+1+1 schema, nuo 2016 m. turėsiančia tapti 2+2+2). Nenorintiems taip padaryti buvo siūlytos dvi alternatyvos – nebekaupti apskritai, visiškai grįžtant į „Sodrą“ arba kaupti tik šiuo metu įstatymu numatytą pensijų kaupimo įmoką (2 proc.). „Automatinis variantas“ buvo prisidėti iš savo kišenių, o norintys rinktis alternatyvas turėjo pateikti raštišką prašymą. Taigi, Vyriausybės siūlomos subsidijos būtų tik dar labiau iškreipusios sistemą, kurios tikslas – išvalstybinti pensininkų likimą.

Būsimi pensininkai net neprašo kompensavimo – jie paprasčiausiai tikisi, kad Vyriausybė atstatys p a ž a d ą ir grąžins pervedimus iki 5,5 proc. lygio.
Kaetana Leontjeva

Kaip šį siūlymą pakeitė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Pirma, komiteto nariai atėmė galimybę kaupti senatvei papildomai neprisidedant iš savo kišenių (čia pastebimas akivaizdus „rūpestis“ papildomų lėšų skirti neišgalinčiu žmogumi). Antra, buvo pakeistas „automatinis variantas“ – visi pensijų kaupimo dalyviai nuo 2014 m. sausio 1 d. nustos kaupti pensijai, jeigu iki 2013 m. rugsėjo 1 d. nenueis į „Sodrą“ ir nepateiks rašytinio sutikimo papildomai skirti lėšas pensijų kaupimui iš savo kišenių.

Gyventojų vaikymas po valstybines institucijas yra nepagarba žmogui, o automatinis žmonių grąžinimas į „Sodros“ sistemą, jeigu jie neturės laiko, negalės arba nežinos apie naujai atsiradusią prievolę, yra tolygus tyčiniam pensijų kaupimo žlugdymui ir prievartiniam gyventojų grąžinimui į „Sodrą“. Į „Sodrą“ grąžinti gyventojai finansiškai nukentės dėl tokio Seimo sprendimo, kadangi ilgalaikėmis turėjusios būti investicijos taps trumpalaikėmis, negana to, įvykusiomis dar ir ekonominės krizės metu. Tai numatančių įstatymų priėmimas yra suplanuotas jau šį ketvirtadienį (birželio 28 d.).

Įsivaizduokime, ką sakytų Seimo nariai kam nors pasiūlius, kad vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį ateinančiais metais reikės persirašyti „Regitroje“, o to nepadarius – ji automatiškai nustotų galioti? Seimo nariai šauktų, kad „Regitroje“ visuomet būna eilės (tikra tiesa!), kad negalima žmonių versti pasirašyti kartą jau pasirašytą sutartį, kad informavimas kainuos brangiai ir bet kuriuo atveju 90 proc. žmonių apie tokį reikalavimą nežinos ir nenueis į „Regitrą“, likdami be civilinės atsakomybės draudimo, dėl to jiems bus blogai ir t.t. Tačiau siūlydami analogišką sprendimą pensijų kaupimui, visi tyli.

Gyventojų vaikymas po valstybines institucijas yra nepagarba žmogui, o automatinis žmonių grąžinimas į „Sodros“ sistemą, jeigu jie neturės laiko, negalės arba nežinos apie naujai atsiradusią prievolę, yra tolygus tyčiniam pensijų kaupimo žlugdymui ir prievartiniam gyventojų grąžinimui į „Sodrą“.
Kaetana Leontjeva

Galima sutikti, kad naujai atsiradusiam reikalavimui pensijų kaupimui skirti papildomas lėšas iš savo kišenės turi būti gautas žmogaus pritarimas. Tačiau šioje situacijoje problema yra pats naujas reikalavimas, iškreipiantis sutartį, kurią pasirašė žmogus. Žmogus pasirašė sutartį, numatančią, jog pensijų kaupimui jo asmeninėje sąskaitoje pervedama dalis jo sumokamos įmokos „Sodrai“. Todėl apskritai klaida yra keisti pensijų kaupimo modelį ir reikalauti žmogui dar mokėti papildomas lėšas – Vyriausybė ir Seimas privalo ištesėti ankstesnį pažadą grąžinti pensijų kaupimo pervedimus iki 5,5 proc., o ne išradinėti dviratį kuriant „2+1+1“ ar „2+2+2“ schemas. Kaip galima pasitikėti dar vienu pertvarkymu, kuris atsižada senesnių įstatymu įtvirtintų pažadų? Ir kodėl nesiimama atsakomybės už įstatymu nustatyto pažado neįgyvendinimą? Šiomis aplinkybėmis vienintelis sprendimas, norint išsaugoti žmonių pasitikėjimą – grįžti prie pažado žmonėms ir numatyti griežtą atsakomybę visiems, kurie savo neprognozuojamais veiksmais pakerta žmonių pasitikėjimą savo valstybe.

Sprendimą leisti dabartinei kartai gyventi geriau savo vaikų ir anūkų sąskaita priėmė būtent Vyriausybė ir Seimas, nuo 2008 m. pabaigos net tris kartus apkarpę pensijų kaupimą, o paskui ir sulaužę įstatymu įtvirtintą pažadą atstatyti sumažintus pervedimus.
Kaetana Leontjeva

Dažnai galima išgirsti žmones klausiant, kada „Sodros“ pensijos bus tokios dosnios, kad Lietuvos pensininkai gyventų taip pat gerai kaip Vakarų Europoje. Tačiau gerai gyvenantys Vakarų Europos šalių pensininkai gerai gyvena būtent dėl pensijų kaupimo! Danijoje VDU uždirbęs ir į pensiją išėjęs žmogus iš valstybės biudžeto gaus 29 proc. jo buvusio atlyginimo siekusią pensiją, o antros pakopos pensijų fonde užauginta pensija sieks net 51 proc. jo buvusio atlyginimo. Tokiu būdu bendra jo pensija sudarys 80 proc. buvusio atlyginimo (OECD duomenys). Nyderlanduose tos šalies VDU uždirbęs pensininkas gaus 29 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensiją iš „Sodros“, o 59 proc. buvusio atlyginimo pensiją bus susitaupęs pensijų fonduose, tad bendra pensija sieks net 88 proc.

Ir nors žmonės įpratę kalbėti apie „turtingus vokiečių ir prancūzų pensininkus“, Vokietijoje VDU uždirbusio pensininko bendra pensija siekia vos 42 proc. buvusio atlyginimo, o Prancūzijoje – 49 proc. Taip yra dėl to, kad nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje nėra antros pakopos pensijų kaupimo, todėl pensininkams tenka pragyventi iš palyginti nedidelių „Sodros“ pensijų. Tad vargu ar Kanaruose besiilsintis vokietis gerai gyvena tik dėl vokiškos „Sodros“ sistemos – veikiausiai senatvei jis taupė papildomai, trečios pakopos pensijų fonduose, ar dar kitaip.

Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Deja, lietuviškoji „Sodros“ sistema nežada mokėti net 40 proc. buvusio atlyginimo siekiančios pensijos. Oficialios prognozės rodo, kad pensijos kaupime nedalyvaujančio žmogaus „Sodros“ pensija 2060 m. sieks tik 27,2 proc. buvusio atlyginimo. Pensijų kaupimo daliai esant 5,5 proc., pensijai kaupiančio žmogaus „Sodros“ pensija bus 21,3 proc. buvusio atlyginimo, o pensijų fonde sukaupta dalis – 10,8 proc., tad kartu sudėjus jo pensija sudarys 32,1 proc. Taip, tai tikrai ne tas pragyvenimo lygis, kuriame gyvena vakarų europiečiai – bet svarbu tai, kad kaupiant pensijai, gyventojų pensijos būtų apie 5 proc. punktais aukštesnės lyginant su tuo atveju, jei Seimas visiškai sugrąžins gyventojus į „Sodros“ sistemą.

Artimiausiomis savaitėmis Konstitucinis Teismas priims sprendimą byloje dėl pensijų kaupimo pervedimų sumažinimo konstitucingumo. Komentuodamas šią bylą premjeras Andrius Kubilius klausė, iš kokių pinigų žadama kompensuoti sumažinimą ir teigė, kad “Jei mokesčių mokėtojai sutinka prisidėti prie kompensavimo kam nors, tai mes tam neprieštaraujame. Jei bus priimtas sprendimas, kad dabartinė karta nori gyventi geriau savo vaikų ir anūkų kaina, tai bus priimti tokie sprendimai.“. Šioje situacijoje būsimi pensininkai net neprašo kompensavimo – jie paprasčiausiai tikisi, kad Vyriausybė atstatys p a ž a d ą ir grąžins pervedimus iki 5,5 proc. lygio. O sprendimą leisti dabartinei kartai gyventi geriau savo vaikų ir anūkų sąskaita priėmė būtent Vyriausybė ir Seimas, nuo 2008 m. pabaigos net tris kartus apkarpę pensijų kaupimą, o paskui ir sulaužę įstatymu įtvirtintą pažadą atstatyti sumažintus pervedimus.

Šį ketvirtadienį Seimas laikys iš keturių klausimų susidedantį testą: ar Lietuvoje įmanomos reformos, ar lietuviai dar kada pasitikės pensijų kaupimu, ar piliečiai apskritai dar kada nors pasitikės reformų mūsų šalyje tęstinumu ir ar Seimui rūpi ne tik šiandieniniai pensininkai, bet ir jų vaikai bei anūkai. Taip, pensijų fondai šį ketvirtadienį gali žlugti, bet tai padarytų ne nestabilios akcijų rinkos – tuo pasirūpintų neprognozuojama valdžia.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvos pjūvis

A. Užkalnis. Šioje dykynėje nėra ką rodyti (577)

Gatvės, bent jau Vilniuje, vėl pilnos užsieniečių turistų. Aš dėl to džiaugiuosi, kaip ir visi sąmoningi piliečiai: kiekvienas atvykėls išleidžia pinigus. Tačiau, kaip visi negausūs skeptiški piliečiai, aš noriu jį sustabdyti, papurtyti ir paklausti: „Ko jūs čia atvažiavote? Ką jūs tikitės pamatyti? Ką jums papasakojo apie mūsų šalį, kad jūs pasirinkote šiuos kraštus?“

A. Vaišnys. Švęskime pagal Rusijos kalendorių? (69)

„1604 metais Varšuvoje lenkų karalius Žygimantas pripažino pabėgėlį vienuolį Grigorijų Otrepjevą caru Dmitrijumi, Ivano Rūsčiojo sūnumi.Dmitrijus apsišaukėlis slapta tapo kataliku, surinko kariuomenę ir puolė Maskvą“ – šiais įvadiniais istoriją paaiškinančiais teiginiais ir vaizdais pradedamas 2007 metais Rusijoje sukurtas filmas „1612“ (įžymiausias nacionalistinių pažiūrų kino režisierius Nikita M. buvo tik vienas šio filmo prodiuserių).

K. Girnius. Rusų agentas po kiekviena lova (440)

Lietuvoje visur matome paslėptą Rusijos ranką. Jei įvykiai nesiklosto taip, kaip norime, jei jie pasuka nepageidaujama linkme, tuojau pasigirta balsai, aiškinantys, kad tai rusų darbas.

A. Tapinas. Nepražilk laukdamas (368)

Nėra už ką balsuoti, kas gyvenimą pagerintų. Šitą frazę girdėjom N kartų prieš N rinkimų.

N. Vasiliauskaitė. #Smagu (131)

Liberalų agonijai vis nesibaigiant, o taip pat – nusivylimams ir nuostaboms, kurių, tiesą sakant, neturėtų kilti pažinusiems ten plazdenusią Verslumo Dvasią (tą pačią, kuri maloninga ir Broniui Bradauskui ar Viktorui Uspaskichui), siūlyčiau pasibaisėti tuo, kas dar baisiau: gerą vardą turinčių ekspertų/intelektualų pastangomis tildyti šį „triukšmą“ kaip griaunantį pasitikėjimą demokratija (taip, būtent ja!), keliantį valstybingumo krizę ir, žinoma, naudingą didžiajam Lietuvos Priešui.