I. Makaraitytė. STT šou pakeitė Gražulio šou. O kur STT šou tęsinys?

„Dieve mano, batai ant lovos“, – rypuoja Petras Gražulis prieš kameras, rodydamas savo esą teisėsaugininkų suverstą butą. Ne tik batai ant lovos. P. Gražulis skundžiasi, kad dar dingo keli pakeliai koldūnų ir keli tūkstančiai eurų.

Tikrai, sako, P. Gražulis, aš nežinau, kas suvertė mano butą. Bet kadangi teisėsaugininkai kratą atliko be manęs, tai galbūt ir jie? Ir pinigus jie turbūt pavogė? O koldūnus gal suvalgė?
Politikuoja STT, konstatuoja P. Gražulis, rengia politinius spektaklius prieš rinkimus. Bet jiems nepavyks.

Ir nepavyko. Žiūrovai bisuoja ne STT, o P. Gražulį. P. Gražulio spektaklis buvo daug jautresnis, išraiškingesnis, su žmogiškuoju elementu. Su intriga. Su dramos ir komedijos elementais. Juk net knygos buvo taip „iškratytos“, kad matytųsi viršeliai. Viršeliai turėjo atskleisti P. Gražulio skonį knygoms. Juk skaito politikas ne bet ką, o apie dvasingumą, apie Paksą, apie krikščionišką meilę ir išsamiai analizuoja homoseksualumą.

Didžiulio susidomėjimo sulaukęs tyrimas, kuriame ne ką mažiau garsūs veikėjai – G. Vainauskas ir P. Gražulio partijos vadas R. Paksas, teismo buvo sugrąžintas į prokuratūrą, nes net ne vienam, o dviems teismams pasirodė, kad byla surašyta skubotai ir įtariamiesiems nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Tyla jau kuris mėnuo ir didžiules politines pasekmes jau turėjusioje E. Masiulio byloje. Ir daugelyje kitų.

Indrė Makaraitytė

Spektaklis buvo labai įtaigus, nes valgytojai po jo išpirko visus su P. Gražulio pavarde siejamos įmonės koldūnus. Žmogus rinkimų kampanijai papildomų pinigų uždirbo. Jau vien tai kokia pergalė.
Tuo tarpu STT spektakliai visi vienodi. Didžiulė banga, daug intrigos, paslapties ir vilties. Taip taip, visada taip – žmonės, naivuoliai tie, vis dar tiki, kad yra toks dalykas kaip atpildas. Bet viltis greitai numiršta, nes po kurio laiko ateina tyla. Jei byla nukeliaus į teismą, tai teismas greičiausiai grąžins bylą atgal prokurorams. Stumdysis stumdysis, paskui paaiškės, kad buvo daug garo, bet visas išėjo per švilpuką.

Juk didžiulio susidomėjimo sulaukęs tyrimas, kuriame ne ką mažiau garsūs veikėjai – Gedvydas Vainauskas ir P. Gražulio partijos vadas Rolandas Paksas, teismo buvo sugrąžintas į prokuratūrą, nes net ne vienam, o dviems teismams pasirodė, kad byla surašyta skubotai ir įtariamiesiems nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Tyla jau kuris mėnuo ir didžiules politines pasekmes jau turėjusioje Eligijaus Masiulio byloje. Ir daugelyje kitų.

Bet kodėl STT agentai, prokurorai taip rūpestingai dirba P. Gražulio viešiesiems ryšiams ir net jo koldūnų reklamos agentais? O ne naujais spektakliais bando atsikovoti politikų perimtą tautos protą?

STT atstovas sako, kad institucija dirba savo darbą, o ne reklamai ir viešiesiems ryšiams. Jie neturi tam laiko. Visuomenė, sako STT atstovas, pati pasidarys išvadas, kas iš tikrųjų dirba, o kas išsidirbinėja.

Teisėsaugininkų sąraše yra visa virtinė nesėkmių, kurias P.Gražulis ir visi kiti politikai sąmoningai sumauna ant šakos ir it kokį pakaruoklį demonstruoja savo rinkėjams. Nes kai šie veikėjai išvelka pakaruoklį į sceną, visi jau būna pamiršę, kad dar ką tik šis pakaruoklis buvo didelis baubas – surakintus antrankiais veikėjus sodino į juodus automobilius, krėtė jų butus ir kalbėjo apie žymėtus pinigus.

Indrė Makaraitytė

Taip, tas kažkuria prasme yra tiesa. Už žmogų ir instituciją kalba darbai. Net šiuolaikiniame pasaulyje, kai retas kuris žingsnį žengia be „pijarščiko pramatymų“, vis dar svarbu yra turinys. Ir jei turinio nėra, vieną dieną muilo burbulas sprogsta. Ir jei STT tą turinį turėtų, būtų visai kita kalba. Autoritetas korumpulų pasaulyje reiškia daug. Bet STT neturi darbų, kuriais jie galėtų pasigirti. Yra pagautų smulkių žuvelių, bet jomis tikrai nepasipuikuosi, kai klumpama dideliuose ir daug svarbesiuose reikaluose. Juk jie kuria institucijos veidą, o ne vietos valdininkiūkščių gaudymas ir baudimas.

Be to, STT nedirba viena. Šalia visada būna prokurorai ir teismai.

Bet teisėsaugininkų sąraše yra visa virtinė nesėkmių, kurias P.Gražulis ir visi kiti politikai sąmoningai sumauna ant šakos ir it kokį pakaruoklį demonstruoja savo rinkėjams. Nes kai šie veikėjai išvelka pakaruoklį į sceną, visi jau būna pamiršę, kad dar ką tik šis pakaruoklis buvo didelis baubas – surakintus antrankiais veikėjus sodino į juodus automobilius, krėtė jų butus ir kalbėjo apie žymėtus pinigus.

Kai klausi giliau, pagauni Valentiną Mazuronį, buvusį P.Gražulio partietį ir kito STT akiratyje esančio politiko, jau tos pačios, Darbo partijos – Vytautą Gapšį, samprotaujantį, kad STT gerai dirba, kai pagauna su pinigais E. Masiulį. Kai panašiomis aplinkybėmis yra pričiumpamas saviškis, STT tampa politiškai suintersuota.

Bet ar žmonės išgirsta šias subtilybes ir sumanias politikų manipuliacijas? Labai abejotina. Žmonėms reikia spektaklių. Jei jis ne tik su vaizdais, bet ir su turiniu – tobula.

Tai štai ir kyla toks klausimas – kodėl STT spektakliai pavyksta tik pradžioje, o jau kai reikia rezultatą parodyti, visa jų išmonė susiveda į komentarą, kad STT, atsiprašome, nedirba viešiesiems ryšiams?
Gal taip sąmoningai daroma? Bet čia jau kita tema.