- Lietuvos žiniasklaidą neseniai sukrėtė „Wikileaks“ skandalas, kurio metu buvo aikštėn iškelti konkretūs žiniasklaidos korupcijos atvejai. Ar „Wikileaks“ informacija kelia nepatogumų ir Estijos institucijoms?
- „Wikileaks“ informacija apie korumpuotą Lietuvos žiniasklaidą man nebuvo naujiena. Ir be „Wikileaks“ girdėjau skundų iš verslo bendruomenės, kad kai kurie leidėjai juos tiesiog apiplėšinėja. Bijau, kad tai tiesa ir bjauriuosi šiuo „verslo“ modeliu. Jis kenkia visos žiniasklaidos prestižui. Tokių juodųjų technologijų taikymas prilygsta reketui. Neįsivaizduojama, kad padori žiniaklaidos priemonė nesibodėtų tokių pinigų.
Beje, Taliną taip pat krėtė skandalai. „Wikileaks“ nepranešė, tačiau estų Centro partija, šiuo metu sudaranti daugumą Talino savivaldybėje, reikalavo iš įmonių, norinčių gauti statybos leidimus Taline, pirkti reklamos jos valdomame laikraštyje „Kesknädal“. Laikraštis gavo 32 000 eurų iš 4-5 kompanijų, tačiau reklama taip ir nepasirodė.
Žiniasklaidoje kartais pasirodo užsakomųjų tekstų ar reportažų, tačiau tai turi vykti laisva užsakovo valia ir užsakovas turi būti aiškiai įvardintas prie teksto.
- Atrodo, lietuvius netrukus pradės kamuoti nepilnavertiškumo kompleksas dėl estų pranašumo įvairiose srityse. Spaudos laisvė ir jos svarbos suvokimas yra viena iš jų: mums atrodo, kad Estijos žiniasklaida yra mažiau korumpuota, o ir tie patys korupcijos atvejai yra daug švelnesni nei Lietuvoje. Ar iš tiesų Estijos leidėjai labiau gerbia laisvą žodį ir vertina žiniasklaidos kokybę? Kodėl?
Kalbant apie kokybišką žiniasklaidą, tai Estijai pasisekė. Estai mėgsta skaityti ir remia savo spaudą ją prenumeruodami. Tai leidžia būti žiniasklaidai finansiškai nepriklausomai. Pagrindiniai Estijos rinkos žaidėjai – norvegų, švedų kompanijos ir mūsų „Ekspress Group“, kur mano šeima valdo 53 proc. akcijų.
Žurnalistai dirba tai vienoje, tai kitoje žiniasklaidoje, ir jei savininkai reketuotų verslą ir mokėtų žurnalistams premijas už verslininkų šantažavimą, ši informacija greitai pasklistų. Aš neprimetu savo nuomonės mūsų grupės redaktoriams kaip kokioje „Pravdos“ leidykloje. DELFI grupės portalai dirba savo ruožtu, o mūsų laikraščiai yra gana liberalūs, o dienraščių redaktoriai – netgi socialdemokratinių pažiūrų.
Taip pat noriu pagirti Lietuvą, uždraudusią savivaldybėms turėti savo žiniasklaidą. Tai išmintingas žingsnis. Estijoje, priešingai, savivaldybės leidžia oficiozinius „laikraščius“, kurie aprašo, kaip vietos politikai atidarinėja vaikų darželius ar sodina medžius. Šie leidiniai ne tik spausdina maoistinį turinį ir nuobodžias biurokratų nuotraukas, bet dar ir pardavinėja reklamą. Naudodami mokesčių mokėtojų pinigus jie kenkia privačiam verslui.
Taline piliečiai taip pat sukilo prieš mokesčių mokėtojų lėšų skyrimą Talino televizijai. Argi ne ciniška šiais laikais kurti Talino televiziją už mokesčių mokėtojų pinigus?.. Taline nėra naujienų, kurių nepraneštų DELFI ar komercinės televizijos. Nemokamai. Taigi, iš Lietuvos Estija atrodo gražesnė.
- Kaip žiniasklaidos auditorijų persiskirstymas – skaitytojų išėjimas į internetą ir kitus kanalus – paveiks nusistovėjusį žiniasklaidos galios centrą, kuris anksčiau priklausė spaudai ir televizijai. Kokios įtakos žiniasklaidos fragmentacija turės rinkos dalyviams?
- Man atrodo, kad spaudos informacija dabar gauna daugiau auditorijos nei kada nors anksčiau. Jei, tarkim, 170 000 skaitytojų turintis laikraštis praneša tikrai svarbią naujieną, ši naujiena bus pacituota portalų, turinčių milijoninę auditoriją. Taip pat ir televizijų.
Faktas, kad laikraščiai įdarbina daugiausiai žurnalistų, o laikraščių ir portalų redakcijų struktūra atspindi demokratinio šalies valdymo struktūrą: yra politikos, verslo, socialinių reikalų, aplinkosaugos, kultūros, sporto žurnalistai ir pan. Jie sistemiškai stebi visuomenės gyvenimą. Tuo tarpu televizijose, radijuose ir pramoginiuose portaluose labiau koncentruojamasi į tai, kas šiandien „ant bangos“. Taigi dalis žiniasklaidos yra informacija, dalis – kaip sakoma JAV – infoteimentas (pramoginė-informacinė žiniaklaida - DELFI).
Mūsų grupė bando išlaikyti informacinio tipo žiniasklaidą, atspindinčią visuomenę. Žinoma, mes neatsisakome ir pramogų, tačiau koncentruojamės į tą žiniasklaidą, kuri yra gyvybiškai svarbi palaikyti demokratiškiems procesams ir padorioms diskusijoms.
- Turite daug patirties žiniasklaidos versle. Kaip pats jį matote – ar šį verslą reikia traktuoti kaip bet kurį kitą, nereikalingą paramos, kuris privalo išgyventi pats? Ar vis dėlto tai - kažkas ypatingo ir į tai turėtų būti atsižvelgta?
Tuo tarpu vyriausybės Baltijos šalyse spaudžia spaudos leidėjus vis didesniais mokesčiais, auga pristatymo kaštai. 2009 m. turbūt buvo sunku rasti bendrovę, pakėlusią kainas – tik ne Estijos paštas, pakėlęs įkainius 7 proc. O tai, ką savo dienraščiams padarė Latvijos paštas, buvo tikra katastrofa. Prieš keletą metų jie liovėsi kasdien pristatinėję spaudą į Latvijos regionus, tenešdavo ją kartą per 2-3 dienas.
Dėl netinkamo valdymo didžiausio Rygos – milijono gyventojų miesto – laikraščio tiražas nukrito iki 29 tūkst. Ar tai nacionalinė žiniasklaida? Vargu…Vis daugiau Latvijos gyventojų informaciją gauna iš DELFI.lv. Tačiau tiekiant nemokamas naujienas žiniasklaidai nepakanka resursų turėti tikrai profesionalią komandą. Ir skaitytojai tai kada nors supras. Galima tiekti naujienas, nuomones, tačiau trūks psichologinių įdomių žmonių portretų, teminių tekstų. Tai turėtų kompensuoti spauda.
Štai „Ekspress Group“ leidiniai ieško alternatyvių būdų savo turiniui perteikti. Mes turime puikias „iPad“ aplikacijas savaitraščiui „Eesti Ekspress“ ir dienraščiui „Eesti Päevaleht“. Didžiuojuosi jomis ir nemačiau nieko panašaus nei Švedijoje, nei Suomijoje, nors skaitau jų spaudą.
- Lietuvoje dešinieji radikalai, padedami Katalikų bažnyčios, iš visų jėgų mėgina prastumti visapusišką alkoholio reklamos draudimą. Tai neigiamai paveiks Lietuvos žiniasklaidą ir parems tą, kuri veikia ne Lietuvos jurisdikcijos rėmuose. Ar, jūsų manymu, draudimai yra veiksmingas būdas kovoti su problemomis? Kokią įtaką šis draudimas turėtų Lietuvos žiniasklaidai ilgalaikėje perspektyvoje?
Šiais laikais dar labiau apkarpyti rimtos žiniasklaidos pajamas?... Kas tuomet inicijuos debatus? Ypač tuomet, kai šis draudimas negalios ne Lietuvoje veikiančiai žiniasklaidai. Ar skaitytojai, nesidomintys pramogine žiniasklaida, turės rinktis gatvėse aptarti socialinių ir ekonominių klausimų, kurių pramoginė žiniasklaida neaptarinėja?.. Manau, kad gebėjimas leisti įstatymus glūdi gebėjime matyti skirtumą. Įstatymas turėtų skirtingai reglamentuoti reklamos ribojimą skirtingoje žiniasklaidoje ir turėtų riboti delikačiai.
- Ar pastaraisiais metais pastebėjote svarbių žiniasklaidos savininkų pasikeitimų Baltijos šalyse? Ar rusiško kapitalo atėjimas į Baltijos žiniasklaidą yra nepageidautinas ir pavojingas? Kokių pasekmių šis procesas gali turėti?
- Latvijoje matėme, kaip dienraščio valdytojai tvirtino, kad jie yra savininkai, nors taip nebuvo. Kai švedai pardavė latvių „Dieną“ Rowland bankininkų šeimai iš Britanijos, nuvykau su jais pasimatyti į Londoną. Jie tikrai nebuvo savininkai. Nežinau, kodėl Švedijos bendrovė „Bonnier“ pardavė didžiausią Latvijos dienraštį tokiu būdu. Ar buvo verta tai daryti?.. Dabar „Diena“ yra politiškai angažuotų oligarchų rankose, o didelė redakcijos dalis išėjo iš dienraščio ir leidžia savo nepriklausomą žurnalą. Abu leidiniai turi nedidelę auditoriją ir jiems sunku išgyventi.
Rusiškas kapitalas pats savaime nėra pasaulio pabaiga, tarkim, rusiškame laikraštyje „Kommersant“ galima rasti puikios žurnalistikos. Tačiau kai laikraščio skaitytojai laikomi nežinioje ir nėra informuojami, kas yra laikraščio akcininkai, tai yra blogybė.
Problema yra ta, kad drauge su rusišku kapitalu ateina uždaras bizantiškas mentalitetas – akcininkai tarytum aiškūs, tačiau tikrasis savininkas ir jo planai – nežinomi. Kad žiniasklaida nebūtų pasmerkta galingų jėgų grėsmei iš šalies, geriausia yra neprasidėti su rusišku kapitalu. Bent jau aš esu priėmęs tokį sprendimą dėl savo žiniasklaidos Baltijos šalyse.
Apie „Ekspress Group“
„Ekspress Group“ yra žiniasklaidos grupė, plėtojanti laikraščių, internetinės žiniasklaidos, leidybos verslą Baltijos šalyse ir Ukrainoje.
„Ekspress Group“ pradėjo savo veiklą 1989 m. nuo savaitraščio „Eesti Ekspress“ leidybos. Per 22 metus „Ekspress Group“ įsigijo populiarių laikraščių, žurnalų ir internetinių portalų Baltijos šalyse. Bendrovei taip pat priklauso moderni spaustuvė bei spaudos platinimo įmonė Estijoje.
Nuo 2007 m. „Ekspress Group“ akcijomis prekiaujama Talino vertybinių popierių biržoje.
Didžiausios „Ekspress Group“ valdomos įmonės: DELFI grupė (valdanti naujienų portalus Baltijos šalyse ir Ukrainoje lietuvių, latvių, estų ir rusų kalbomis), UAB „Ekspress Leidyba“ (Lietuvoje leidžianti žurnalus „Panelė“, „Moteris“, „Cosmopolitan“, „Tavo Vaikas“, „Mano namai“, „Naminukas“, „Justė“, „Luka“ ir „Penki“), AS „Eesti Ajalehed“, „Eesti Päevalehe“ AS, AS „SL Õhtuleht“, AS „Ajakirjade Kirjastus“, AS „Printall“ ir AS „Express Post“.