Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Artūro Račo laikysena „Leo LT“ atžvilgiu yra geras tokio vertybinio pasirinkimo pavyzdys. Buridano asilas taip pat turi teisę stebėti alternatyvas. Ir nevalgyti šieno.

Ar iš tikrųjų šiam simpatiškam asiliukui yra būtina pasirinkti? Balta arba juoda. O gal yra trečiasis kelias?

Išminčiai sako, kad yra. Tai Išminties kelias, Stebėtojo kelias. Kurį, beje, įtikinamai gina A.Račas. Bent man taip atrodo.

Dabar cituosiu išminčius. Pažiūrėkime, kaip elgiasi mūsų protas. Jis suteikia apibrėžimus daiktams, jis įvertina reiškinius kaip gerus ar blogus. Jis dalina pasaulį, pravesdamas sąlyginę, sau naudingą suvokimo liniją. Ar iš tikrųjų ši linija eina būtent ten? Ar iš viso ji yra reikalinga?

Bet koks dirbtinis pasaulio skirstymas padalina jį į dvi dalis. Tokiu būdu, Vienis pakeičiamas dualumu. O toliau jau kiekvieną iš dalių galite vadinti, kaip norite – šviesia arba tamsia. (beje, geras to pavyzdys – konflikto Gruzijoje vertinimai, girdimi Rusijoje bei Europoje ir JAV).

Yra tam tikras visuomeninis žmonių bendruomenės susitarimas, vienus reiškinius laikyti gerais ir šviesiais, o kitus – tamsiais ir negerais. Kol žmogaus protas nepakilo iki Vienovės suvokimo – jis bus įtakojamas vadinamų negerųjų jėgų, jas pritrauks savo mintimis ir požiūriais.

Iš kur atsiranda tamsiosios jėgos? Iš žmonių minčių, iš minėtų sąlyginių apibrėžimų. Jei keletą kartų įtaigiai pavadinsite reiškinį tamsiu, greitai jis tokiu ir taps. Kartais viena ir ta pati vieta žmonėse sukelia visiškai skirtingas asociacijas ir vertinimus. Viskas priklauso nuo proto švarumo bei nusiteikimo. Jei žmonės eina išminties keliu, jie palengva nustoja vadinti reiškinius vardais, juos vertinti, suprasdami, kad šie įvertinimai yra tik proto sukurti apibrėžimai ir ne daugiau.

Gintaras Ronkaitis:
Pasirinkimas – tik iliuzija. Žvelgdami atgal dažnai matome, kad realiai to pasirinkimo ir nebuvo. Mūsų šiandieninės savybės ir požiūriai diktuoja sprendimus. Kitaip elgtis tiesiog neišeina.
Aplinka mums turi milžinišką poveikį. Tai vyksta todėl, kad daugelis neturi gebėjimų atsispirti daugumos spaudimui bei vienos nuomonės įsigalėjimui. Taip žmonėmis galima manipuliuoti, peršant vieną ar kitą požiūrį. Iš šio šaltinio gimsta vadinama „valdoma demokratija“ ir kitos žmonių mulkinimo formos.

Mes visą laiką svarstome ir vertiname, kas yra gerai, o kas negerai. Vietoje to, kad tiesiog darytume tai, kas atneštų naudą žmonėms ir žmonijai. Patarimas paprastas – tiesiog atlikti tai, ką manote atlikti yra būtina. Vadovaujantis principu, kad ši veikla neturėtų nieko žeisti. Nustokite klijuoti etiketes ir teikti sąlyginius apibrėžimus žmonėms ir įvykiams. Tada protas taps ramesnis, jis bus mažiau draskomas prieštaravimų ir sugebės įžvelgti pustonius. Nebereikės daryti pasirinkimo. Kai nebereikės daryti pasirinkimo, tai reikš, kad kitoks gyvenimo suvokimas tampa realybe. Ir pati gyvenimo tėkmė „sutvarko“ viską be jūsų pagalbos. Pasirinkimo nebuvimas yra praktinės galimybės įžvelgti Vienovę pirmasis požymis.

Gal būt nėra jokių kraštutinumų, o tik pasireiškianti kaip Vienis situacija, kurią mūsų dualus protas išskaido ir paverčia poliarine, vedančia į gėrį, arba į blogį.

Iš tikro jokia situacija niekur neveda, ji tiesiog manifestuoja vienu ar kitu būdu. O mūsų išmintis pasireiškia galimybe priimti ją tokią, kokia ji yra. Ne situacija duali, o žmogaus protas dualus. Žmogaus protas ir nusprendžia, kur nuves vienas ar kitas sprendimas.

O kaip elgtis, jei pasirinkimas gyvenime vis dėlto atsiranda? Elkitės, kaip jums patinka. Bet koks jūsų sprendimas bus teisingas, nes tik toks vienintelis ir galėjo būti būtent tuo metu. Pasirinkimas – tik iliuzija. Žvelgdami atgal dažnai matome, kad realiai to pasirinkimo ir nebuvo. Mūsų šiandieninės savybės ir požiūriai diktuoja sprendimus. Kitaip elgtis tiesiog neišeina.

Protas juda, jaudinasi ir dirba, jis priima sprendimus, kiekvieną dieną ir minutę. Tačiau, jei pradėsime tiesiog priimti viską kaip yra ir nebesiremti dualiu suvokimu – jam darbo bus mažiau. Išryškės kitokia erdvė, kitoks suvokimas ir kitoks pasaulis.

Tai nereiškia, jog toks žmogus bus neveiklus ar infantilus. Tiesiog pasikeis vidiniai motyvai. Mes negalime pakeisti pasaulio, tačiau galime pakeisti save. Pasikeitus asmeninėms savybėms, keičiasi ir reagavimo į aplinką pobūdis, jo praktiniai mechanizmai. Ir tada pasaulis irgi pasikeičia. Tada tiesiog darome tai, ką turime daryti, darome tai, ko negalime nedaryti – tiesiog atliekame savo pareigą šiame pasaulyje. Tik tiek.

Toks štai trečiasis kelias. Gal ir nepaprastas, gal ne visiems priimtinas. Tačiau jis yra, net jeigu juo eina tik vienetai. Gal rytoj bus daugiau. Tik einant šiuo keliu, galima tapti tikruoju žmonijoje vykstančių procesų ir virsmų Stebėtoju – apžvalgininku, kuris stebi futbolo aikštę, teikdamas savo pastabas ir pasiūlymus. Ir jo nepamatuojama nauda žmonėms yra ta, jog jis REALIAI nežaidžia. REALIAI. Tai tas pats Stebėtojas, kurį savo komentare aprašė A.Račas. Ratas užsidaro.