Tokios mintys kyla perskaičius p. K. Girniaus komentarą „Kubiliaus ir sveiko proto pergalė“.
Daugumą autoriaus teiginių būtų galima paneigti konkrečiais faktais ir citatomis, bet nekankinsiu skaitytojų ilgais debatais, o paminėsiu tik kelis klaidinančius aspektus, ryškiausiai prasilenkiančius su tiesa.
Pradėkime tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) praėjusią savaitę iš tiesų atmetė buvusios Lietuvos pareigūnės skundą dėl to, kad, per krizę 15 proc. sumažinus valstybinę pensiją ir vėliau jos nekompensavus, buvo nusavintas jos turtas. Tik visa bėda, kad pompastiški teiginiai apie krizės vyriausybės sveiką protą ir neva EŽTT išsakytą kritiką Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (LRKT) yra visiška netiesa.
Cituoju EŽTT sprendimą: „Teismas (EŽTT – aut. past.), atsižvelgdamas į savo ribotą vaidmenį pakeisti nacionalinių teismų vertinimą, nemato įtikinamų priežasčių abejoti Lietuvos Konstitucinio Teismo vertinimu šioje byloje.“
Jeigu autorius nebūtų nutylėjęs šios citatos, visas jo tolesnis tekstas būtų netekęs prasmės. Kita vertus, nepastebėjęs šios tezės ir, pateikdamas priešingą požiūrį, autorius rado pagrindą kritikuoti LRKT, nors EŽTT ne tik nekritikavo jo, bet net rėmėsi jo sprendimu ir atmetė pareigūnės skundą taip pat, kaip tai buvo padarę ir Lietuvos teismai, atsižvelgdami į LRKT 2012 m. nutarimą. Beje, į Strasbūrą pareiškėja kreipėsi ir dėl to, kad jos netenkino LRKT nutarimas.
Taip pat keista, kad autorius nepastebėjo, jog EŽTT sprendime kalbama ne apie visas tuometes taupymo priemones ir ne apie visas pensijas, o tik apie valstybines, jokiu būdu ne apie senatvės arba invalidumo. LRKT nutarime pasakyta, kad kai kurie Seimo sprendimai, susiję su valstybinių pensijų mažinimu, neprieštarauja Konstitucijai, net jeigu juose nenumatytas jų kompensavimo mechanizmas, kai sumažinimas nėra reikšmingas.
Kitaip tariant, akivaizdu, kad autorius, norėdamas pasidžiaugti konkretaus politiko sveiku protu, leidžia sau bandyti supriešinti EŽTT ir LRKT jurisprudenciją, t. y. teismų praktiką, pamiršdamas, kad į Strasbūro teismą žmonės gali kreiptis tik perėję visą Lietuvos teismų sistemą. Šiuo atveju Lietuvos ir Strasbūro teismų pozicija ta pati, taigi ir EŽTT, ir LRKT protas yra vienodai sveikas.
Dar viena detalė: autorius kažkodėl taip pat nenorėjo pastebėti, kad EŽTT ir LRKT vienodai aiškina, kodėl teisė į senatvės pensiją sietina su asmens nuosavybės teise. Vėlgi akivaizdu, kad autorius, kritikuodamas LRKT, matyt, remiasi tik nuogirdomis, o ne originaliais šaltiniais, nes kitaip jis būtų perskaitęs, kad LRKT ir EŽTT aiškinimai dėl nuosavybės teisės į pensiją nesiskiria.
Pasaulio istorijoje ne kartą teko ir vis dar tenka kovoti su politinių sprendimų, priimtų nepaisant teisės, pasekmėmis. Tačiau bandant ginti politikų sprendimus menkinant teisę mažų mažiausiai reiškiama nepagarba Lietuvos piliečių priimtai ir jų teises ginančiai Konstitucijai. Norėtųsi tikėti, kad tai tik klaidingas įspūdis, o ne tikslas.