Pajutę lengvą galimybę patraukti savo pusėn papildomų rinkėjų balsų, į šį reikalą įsitraukė ir kai kurie politikai. Viena liberalia besivadinanti Lietuvos partija savo rinkiminėje programoje kaip vieną svarbiausių siekių įrašė, kad „Vyriausybė turėtų sumažinti degalų akcizą“. Premjeras Gediminas Kirkilas per radiją taip pat pareiškė, kad Lietuva remtų degalų mokesčių sumažinimą ES.
Taigi viešo pasipiktinimo daug, bet ar yra logikos šiuose protestuose? Prieš pasveriant argumentus už ir prieš degalų mokesčių mažinimą, pažvelkime, kodėl iš viso atsirado toks mokestis kaip akcizas.
Sveikatai ir moralei
Akcizo mokestis turi ilgą istorinę tradiciją. Iki tol, kol prieš 100 metų atsirado tokie didelės bazės mokesčiai kaip pajamų ar pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizas sudarydavo didelę dalį valstybių iždo pajamų.
Pats žodis „akcizas“ kildinamas iš lotyniško žodžio accensare, reiškiančio „apmokestinti“. Nors kai kuriose valstybėse šiuo mokesčiu nuo pirmųjų amžių būdavo apmokestinamos tokios (prabangos) prekės kaip druska ar net tokie dalykai kaip langai, šiuo metu daugelyje šalių (ir Lietuvoje) akcizais paprastai apmokestinamos trys pagrindinės prekių grupės: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdoroto tabako gaminiai ir automobilių variklių degalai (benzinas, dyzelinas ir t. t.).
Kodėl tik šios prekės? Minutėlę pamąstykime, ką gi bendra turi šios prekės. Taiklų atsakymą į šį klausimą XVIII a. pateikė šiuolaikinės ekonomikos teorijos tėvas Adamas Smithas: „Priežastis apmokestinti akcizu turi būti ne kas kita, o siekis sumažinti vartojimą prekių ir paslaugų, kenkiančių mūsų sveikatai ir moralei.“ Todėl ne veltui akcizas dar vadinamas „nuodėmių mokesčiu“. Kai kurios šalys juo apmokestina kazino ar prostitucijos paslaugas, ginklus ir narkotikus – ten, kur jie legalūs.
Degalų akcizas šiuolaikinėje apmokestinimo teorijoje
Degalų akcizas – gana populiarus mokestis tarp ekonomistų. Dauguma jų, kitaip nei kai kurie mūsų laisvosios rinkos atstovai, supranta, kad modernios valstybės negali funkcionuoti be mokesčių. Todėl vietoj libertaliems laisvosios rinkos institutams būdingo agitavimo panaikinti ar sumažinti vieną mokestį po kito, kad „būtų numarintas badu didysis blogis – valstybė“, jie siūlo stengtis valdžios biudžetą surinkti iš tų mokesčių, kurie mažiausiai kenkia ekonomikai. Pavyzdžiui, laikoma, kad vartojimo mokesčiai (PVM, akcizai, apyvartos mokesčiai) ilgalaikei šalies ūkio plėtrai mažiau kenksmingi nei pajamų ar pelno mokesčiai, mažinantys taupymą ir investicijas.
Vienas iš akcizo pranašumų prieš kitus mokesčius tas, kad jis gana lengvai surenkamas. Jo įvedimas ar didinimas nedaug sumažina mokesčio bazę, nes vartojantieji alkoholį ar tabaką paprastai negali lengvai atsisakyti šių savo įpročių, lygiai taip pat kaip ir nedažnas mūsų tautietis persėdo ant dviračio pabrangus degalams. Nebūtų didelės prasmės apmokestinti tą prekę, kurios vartojimas dėl to smarkiai sumažėtų – nei žmonės vartotų norimą tos prekės kiekį, nei valdžia gautų daug pajamų.
Teisingumo argumentai
Kodėl tai teisinga? Kad rastume atsakymą, pažvelkime kitaip: kodėl koks nors automobilio neturintis pilietis turėtų mokėti už kelių remontą iš pajamų mokesčio ar PVM, sumokėto už duoną? Atvirkščiai, perkant degalus, sumokėtas akcizas gana glaudžiai susijęs su konkretaus vairuotojo padaryta žala keliams – dideli sunkvežimiai labiau kenkia keliams nei lengvieji automobiliai, bet jų ir degalų sąnaudos (kartu ir sumokėtas akcizas) skiriasi daug kartų.
Šis principas, kad valdžios teikiamų paslaugų (šiuo atveju – valstybinių kelių) vartotojai pagal savo vartojimą turėtų daugiau ar mažiau proporcingai susimokėti už tai mokesčiais, – gana senas, paminėtas ir garsiajame A. Smitho „Tautų turte“ (angl. An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations). Tačiau ir šiuolaikinėje apmokestinimo teorijoje jis laikomas viena iš gero (t. y. efektyvaus ir teisingo) apmokestinimo taisyklių.
Taigi specialiai keliams tiesti ir taisyti skirtas akcizas savo esme tolygus kelių vartotojo mokėjimams, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), renkamiems būdelėse kelio pradžioje, dėl ko vairuotojai turi gaišti laiką eilėse. Be to, nereikia mokėti algų ir tas įmokas surenkantiesiems.
Kaip nubausti geriančiuosius, rūkalius ir vairuotojus
Geras mokestis turi dar vieną ypatumą: jei prekės vartojimas sukelia neigiamų padarinių aplinkiniams, ji turi būti apmokestinama didesniu mokesčiu. Degtinė gadina ne tik ją vartojančiųjų, bet ir aplinkinių, dažniausiai šeimos narių, sveikatą. Tačiau netiesiogiai nukenčia ir visiškai niekuo dėti gyventojai, turintys daugiau mokėti mokesčių, kad ligoninės turėtų pinigų galvą prasiskėlusiems ar kepenis susigadinusiems girtuokliams bei rūkančiųjų plaučių vėžiui gydyti. Rūkalų ar alkoholio akcizas šiuo atžvilgiu padeda pasiekti didesnį teisingumą.
Panašiai ir degalų atveju. Pirkdamas degalų, vairuotojas pasveria tik savo asmeninę naudą ir sąnaudas. Tačiau važiuodamas automobiliu, jis sukelia didžiulius neigiamus padarinius aplinkiniams. Degalai – vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, nes degdami išskiria anglies dvideginį. Jo koncentracijos atmosferoje didėjimas – vienas pagrindinių visuotinio klimato atšilimo veiksnių. Iš degalų ir asfalto išsiskiriančios kietosios dalelės taip pat kenkia aplinkinių sveikatai.
Tokie žymūs ekonomistai kaip Jeffrey Sachsas ar Nicholasas Sternas teigia, kad klimato atšilimas – bene didžiausias kapitaliz-mo fiasko sprendžiant neigiamų išorinių efektų problemą, o „The Economist“ taikliai ir trumpai apibūdino, kuo skiriasi socializmas ir kapitalizmas – pirmasis ekonomikai pavergia žmogų, antrasis – gamtą.
Arthuras Cecilis Pigou (1877–1959), žymus anglų ekonomistas, pasiūlė, kaip spręsti šią vadinamąją neigiamų išorinių poveikių problemą. Jis siūlė apmokestinti tokias prekes mokesčiu, sulyginančiu privačias prekės vartojimo ir socialines sąnaudas – pastarosios, kaip matėme, dažnai gerokai didesnės už privačias. Tokie specialūs mokesčiai nuo to laiko vadinami Pigou mokesčiais. Įtakingas JAV ekonomistas, Harvardo profesorius ir buvęs JAV prezidento George’o W. Busho Ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas Nicholasas Gregory Mankiw 2006 m. spalį „Wall Street Journal“ išspausdino plačiai nuskambėjusį pasiūlymą palaipsniui padidinti JAV degalų akcizą, beveik 10 kartų mažesnį nei daugelyje išsivysčiusių Europos šalių. Tai, jo nuomone, vienu metu išspręstų daug ekologinių, ekonominių ir net geopolitinių problemų.
O dėl visuotinio atšilimo, kurio sunkius padarinius jau patiria daugelis niekuo dėtų planetos gyventojų, pats iškalbingiausias faktas tas, kad JAV, turėdama vos 5 proc. pasaulio gyventojų, išskiria apie 25 proc. šiltnamio dujų. Menkai apmokestinti degalai leidžia amerikiečiams pigiai važinėti daug degalų naudojančiais lengvaisiais sunkvežimiais (pas mus jie vadinami džipais). Anot N. G. Mankiw, didesnis degalų akcizas sumažintų ir spūstis keliuose – jos yra dar vienas neigiamo išorinio poveikio pavyzdys. Tuomet daugiau vairuotojų naudotųsi viešuoju transportu ar rinktųsi gyventi arčiau darbo vietos. Be to, didesnis akcizas pakeistų kitus ekonomikai labiau kenkiančius mokesčius, paskatintų įmones ieškoti benzino pakaitalų.
Geopolitiniai degalų apmokestinimo aspektai
Prieš kelerius metus buvęs JAV Federalinio rezervų banko vadovas Alanas Greenspanas, pritardamas siūlymui padidinti degalų akcizą JAV, tai pavadino „nacionalinio saugumo klausimu“. Ką jis turėjo omenyje?
Dauguma mūsų politikų, galima spėti, nėra susipažinę su ekonomikos teorijos pagrindais. Jei būtų paskaitę bet kurį mikroekonomikos vadovėlį, žinotų, kad proporcijos, kuriomis vartotojai ir gamintojai pasidalija mokesčio naštą, priklauso nuo to, kokiu mastu keičiasi prekės paklausa ir pasiūla, kintant jos kainai.
Empiriniai faktai rodo, kad naftos pasiūla ne tokia lanksti nei paklausa, kuri, kaip žino dauguma vairuotojų, taip pat nėra jautri kainai. Kitaip tariant, didinant degalų akcizą, kaina galutiniam vartotojui padidėtų gana nedaug, o didesnę dalį mokesčio sumokėtų naftos eksportuotojai, t. y. naftos kaina turėtų gerokai sumažėti.
„Žemdirbiai irgi neliks nuošalyje nuo vežėjų protestų“, – neseniai pareiškė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. Tai ganėtinai keista pozicija, nes juk žemdirbiai akcizo už dyzeliną nemoka. Atvirkščiai, jie turėtų agituoti už akcizo didinimą Europoje ir kitur – tada degalai žemdirbiams net atpigtų. Būtų galima pajuokauti, kad tegul patys žemdirbiai išsiaiškina, už ką tokiems jų „interesų gynėjams“ pinigus moka.
Minėtasis santykinio paklausos ir pasiūlos jautrumo kainai principas veikia ir atvirkščiai. Nesenuose Europos Komisijos dokumentuose, kur nagrinėjama didelių degalų kainų problema, tai ir atsispindi – degalų akcizo mažinimas būtų signalas Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. Organisation of Petroleum Exporting Countries, OPEC) šalims ir kitoms naftos eksportuotojoms didinti naftos kainas. Naftą eksportuoja daugiausia autoritarinės šalys, iš naftos gautus pinigus kai kada naudojančios kaimynams pulti ar tarptautiniam terorizmui remti. Štai kodėl degalų akcizo klausimas – geopolitinė problema. Pasaulis išvengtų daugybės karų, jei priklausomybė nuo naftos būtų mažesnė.
Akcizai ir... Gruzijos klausimas
Pastarosiomis savaitėmis įvairių pasaulio šalių politikai svarsto, kaip nubausti Rusiją už tai, kas įvyko jos kaimynėje Gruzijoje. Vieni siūlo išmesti Rusiją iš elitinio G8 klubo, kiti – nepriimti į Pasaulio prekybos organizaciją, treti – atimti teisę rengti 2014 m. žiemos olimpiadą Sočyje.
Jei politikai kartkartėmis paklausytų ekonomistų, išgirstų gal mažiau simbolinės reikšmes turintį ir ne tokį emocingą, bet gerokai skausmingesnį receptą – padidinti degalų akcizą naftą vartojančiose šalyse. Ypač JAV, kurios suvartoja ketvirtadalį pasaulio naftos (prisiminkime – turėdamos vos 5 proc. pasaulio gyventojų!).
Kas sugriovė Sovietų Sąjungą? Dauguma tautiečių turbūt mano, kad mūsų drąsa Pertvarkos ir Sąjūdžio epochose. O su geopolitikos reikalais susipažinę ekonomistai jums pasakytų, kad vienas ilgiausių vinių į sovietinės imperijos karstą buvo tuo metu buvusios žemos naftos kainos, dėl kurių slapta susitarė viena didelė Vakarų valstybė ir Saudo Arabija.
Gerai pagalvokite apie visa tai – sumažintas degalų akcizas gali būti Pyro pergalė.
Naujame žurnalo VALSTYBĖ numeryje taip pat skaitykite:
- Lietuvos oro uostų plėtra: trys viename...
- Ar Darius Mockus įveiks Nerijų Numavičių?