Vis dėlto taip pat atrodo, kad ir šio įstatymo taikymo praktika kartais gali byloti apie dvigubus teisėsaugos standartus. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto ir rajono policijos pareigūnai yra pakankamai, o gal net ir pernelyg uolūs įstatymo vykdytojai. Vienu atveju asmuo, naudojęs automobilio valstybinio numerio rėmelius su SSRS simbolika, gali būti nubaustas iš tiesų pagrįstai. Tačiau kitu atveju, kai Jūros šventės metu keli Klaipėdos istorikų klubo nariai demonstravo vermachto kario ir raudonarmiečio uniformas, atsakomybė galėtų būti ir netaikytina, jeigu iš tiesų šie moksleiviai taip siekė pasakoti apie Klaipėdos istoriją (reikėtų gerai žinoti šio įvykio aplinkybes).

Beje, to paties Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188.18 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad netraukiamas atsakomybėn asmuo, kuris naudoja nacistinius ar komunistinius simbolius visuomenės informavimo apie istorinius įvykius ar totalitarinius režimus bei švietimo tikslais. Taigi įstatymas nėra ir negali būti taikomas kaip priemonė istorikų ir jų klubų veiklai riboti, jis tikrai nedraudžia šių klubų veiklai būdingų žaidimų, mūšių bei kitų istorinių įvykių imitacijų. Tikiuosi, kad teismas įsigilins į Jūros šventės įvykio kontekstą ir priims protingą bei teisingą sprendimą. Bet kuriuo atveju (ir ne tik dėl nacistinės bei komunistinės simbolikos naudojimo) sprendžiant teisinės atsakomybės klausimą tiesiog privalu įsigilinti į įvykio kontekstą bei aplinkybes, kurios ir gali išryškinti asmens ketinimus, veikos pavojingumą ar mažareikšmiškumą, priežastis atsakomybei švelninti ar atleisti nuo jos.

Tačiau teisėsauga ne visada yra tokia uoli, kaip minėtais atvejais. Atrodo, kad ji sustoja ten, kur susiduria ne su paprastais vairuotojais ar moksleiviais, o su gerokai įžūlesniais pažeidėjais, galbūt net turinčiais tame ar kitame rajone politinį užnugarį ar prijaučiančiųjų pareigūnų gretose. Aš turiu omenyje praėjusį šeštadienį Ariogaloje vykusį kasmetinį tremtinių sąskrydį, į kurio pirmąsias gretas veržėsi šiuolaikiniai Lietuvos naciai su savo vėliavomis ir nacių svastiką primenančiais simboliais. Raseinių rajono policijos pareigūnai nebuvo tokie uolūs, jie nieko nedarė, o įsikišo tik tada, kai patys tremtiniai ėmė dirbti policijos darbą ir pašalino iš renginio nacius.

Dainius Žalimas:
Suprantama, su naciais išsiaiškinti ir juos nubausti turbūt yra sunkiau ir pavojingiau, nei su vairuotojais ir moksleiviais. Juolab kad jų organizacija yra sukarinto pobūdžio, nariai išmuštruoti ir dėvintys juodas smogikų uniformas. Galbūt tai buvo priežastis, kodėl Raseinių rajono pareigūnai nevykdė įstatymo, neatėmė nacių vėliavų, nerašė protokolų, o tvirtino, kad šitie vyrai „stovėjo ir nieko juk blogo nedarė“.

Tačiau bent jau policijos generalinis komisaras galėtų žinoti tai, ką, atrodo, žino jo pavaldiniai iš Klaipėdos, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188.18 straipsnį atsakomybei pakanka nacistinės ir komunistinės simbolikos viešo demonstravimo, ir kad pagal šį straipsnį taip pat draudžiamas nacistinės svastikos pagrindu sudarytų ženklų ir simbolių demonstravimas. Žinoma, tai ar šiuolaikinių Lietuvos nacių vėliava (jų vadinama Nacijos vėliava) ir galios kryžius nėra padarytas nacių simbolikos pagrindu, atsižvelgdamas į kontekstą bei aplinkybes spręstų jau teismas, bet tam juk reikia policijos protokolo, kuriame būtų fiksuotas galimas pažeidimas. Deja, atrodo, Raseinių rajono pareigūnai greičiau jau tirs nacių skundą prieš įstatymą vykdyti raginusius V.Landsbergį, V.Aleknaitę ir tremtinius, nei rašys naciams protokolus.

Tačiau modifikuota nacių simbolika gal net jau ir neturėtų būti pagrindinis teisėsaugos rūpestis. Geriau pasigilinus į šiuolaikinių Lietuvos nacių veiklą ir jos tikslus, tampa aišku, kokius „normalius“ ir nekaltus asmenis, kurie „juk nieko nedaro“, turi omenyje pareigūnai. Prokuratūrai gaudant įvairius interneto komentatorius ir keikūnus, savo komentarais reiškiančius rasistines bei ksenofobines nuotaikas, lietuviškojo interneto erdvėje ramiai sau funkcionuoja pakankamai gerai vizualiai apipavidalintas ir išplėtotas Lietuvos nacių tinklalapis (www.vlnds.lt), iš kurio aišku, kad Lietuvoje veikia, nors ir oficialiai neregistruota (būtų dar keisčiau, jei ją registruotų), nacių politinė organizacija, besivadinanti Vieninguoju lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžiu.

Tačiau ši nacių partija neveikia giliame pogrindyje, o atvirai skleidžia nacistinę propagandą internete, verbuoja naujus narius, bendrauja su oficialiai registruotų politinių partijų atstovais. Būtent šios nacių partijos atstovai su savo „vadu“ Mindaugu Gervaldu (taip save vadina pilietis Mindaugas Murza) priešakyje ir savo abejotino teisėtumo vėliavomis buvo tremtinių renginyje Ariogaloje, tai jie turėjo pakankamai įžūlumo skųstis vietos policijai esą nukentėję nuo tremtinių. Tai šios partijos atstovai reguliariai piketuoja prie Lietuvos teismų, teisiančių nacių talkininkus ar prieš kitataučius smurtaujančius asmenis. Tai šios nacių partijos „vadas“ sakė kalbą steigiamajame Žemaičių partijos suvažiavime, tai jis skelbiasi besitarsiantis dėl bendradarbiavimo su partijos „Jaunoji Lietuva“, partijos „Lietuvos kelias“, Tėvynės Sąjungos Tautininkų frakcijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos vadovais. Partijos „vadas“ kadaise net vadovavo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Viešosios tvarkos komitetui.

Kas vis dėlto verčia būti tokiu kategorišku ir įvardinti šią organizaciją nacių partija. Ogi šios organizacijos politinės nuostatos, suformuluotos partijos „vado“ Mindaugo Gervaldo ir kompanijos, besivadinančios VLNDS iniciatyvine grupe. Jos, tiesa, nėra naujos ir iš esmės nukopijuotos (kiek modifikuojant pagal Lietuvos specifiką) nuo Adolfo Hitlerio. Skaitydamas jas negali suprasti mūsų teisėsaugos pastangų gaudyti interneto komentatorius ir visiško abejingumo atviros nacistinės propagandos skleidimui. Taigi kelios citatos iš www.vlnds.lt tinklalapyje (tinklalapio autoriai, beje, perspėja, kad be nuorodos į jų svetainę šią informaciją skelbti draudžiama) patalpintų programinių Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio dokumentų – 2007 m. vasario 25 d. Steigiamosios deklaracijos ir Politinės programos.

Dainius Žalimas:
Prokuratūrai gaudant įvairius interneto komentatorius ir keikūnus, savo komentarais reiškiančius rasistines bei ksenofobines nuotaikas, lietuviškojo interneto erdvėje ramiai sau funkcionuoja pakankamai gerai vizualiai apipavidalintas ir išplėtotas Lietuvos nacių tinklalapis.
Steigiamojoje deklaracijoje Vieningasis lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdis skelbiamas lietuvių tautos branduoliu, atstovaujančiu „visai Nacijai“, vienminčių politiniu susivienijimu, išpažįstančiu nacionaldarbininkišką ideologiją, „Tautos priešakiniu būriu“, išvalysiančiu Tėvynę nuo „Naciją išdavusių korumpuotų elementų“. Nacija skelbiama aukščiausia vertybe ir įvardijami jos priešai ir blogio jėgos, su kuriomis VLNDS rengiasi kovoti (net paaukojant savo vadovų gyvybes). Tos blogio jėgos – tai šiuolaikinė demokratinė santvarka, kuri apibūdinama kaip „savanaudžių liberalių politikierių, kosmopolitų, materialistų ir kitų Tautos išnaudotojų bei parazitų priedanga“.

Demokratija skelbiama supuvusia ir nebepataisoma, trukdančia Tautos atgimimui ir pavojinga Nacijos gyvybei. Todėl VLNDS skelbiasi kurianti naują valstybės santvarką – „Gervaldiją“ (matyt, „vado“ Gervaldo vardu pavadintą), kuri vadovausis „aukščiausiomis vertybėmis“. Steigiamojoje deklaracijoje skamba ir arijų rasės pranašumų motyvai, - nacionaldarbininkiškoji pasaulėžiūra turės sujungti „tūkstantmetes šiaurietiškosios rasės tradicijas su naujomis įstatymo ir teisingumo, tvarkos ir darbo idėjomis“. Šie rasiniai motyvai toliau tęsiami Politinėje programoje deklaruojant, kad teisę į Lietuvos pilietybę pagal VLNDS turės turėti kiekvienas lietuvis ir „šiaurietiškos kilmės“ asmuo, kiti gyventų Lietuvoje „svečių teisėmis“. Norint tapti VLNDS prijaučiančiuoju ar rėmėju taip pat reikia būti „europietiškos kilmės“.

Žinoma, pagrindinis blogis, VLNDS nuomone, yra „pasaulinė judokratija“ ir „žydiškoji mafija“. Steigiamojoje deklaracijoje rašoma „vyksta nepaskelbtas karas (Nacijai), kurį vykdo žiauriausias ir klastingiausias, europietiškosios rasės ir visos žmonijos priešas, totalinio karo kurstytojas – pasaulinė judokratija“. Jos įrankiu skelbiamos JAV ir ES. Po to jau nenuostabu, kad Rusijos priešų sąraše nėra, juk ten irgi daug panašios ideologijos organizacijų. Apie kovą su „pasauline judokratija“ ir tikėjimą išsivadavimu iš „judokratijos pančių“ skelbiama dažname VLNDS spaudos tarnybos pranešime. VLNDS spaudos tarnyba nepamiršta paminėti A.Hitlerio bei B.Musolinio gimtadienių, pašlovinti jų pasiekimų sukuriant galingas nacijas ir pavyzdingas valstybes, norvegų kolaborantas V.Kvislingas vadinamas „politiniu kankiniu, kritusiu kovoje už Europietišką Europą“. Naciams būdinga maniera VLNDS skelbiasi „naujos dvasinės revoliucijos“ ir „naujos eros“ nešėja Europoje, kurios pareiga „įvykdyti Dievo valią, nugalėti blogį“, „kovoti ir nugalėti“.

Galima būtų paminėti daugybę kitų „smulkmenų“, iliustruojančių nacistinį VLNDS pobūdį. Ko vertas jau vien nacionaldarbininkiškas pavadinimas, padarytas kuo panašesniu į Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos, partijos vadovas taip pat yra vadas (fiureris), kurio gimtadienis taip pat paskelbtas nacionaldarbininkų švente. Tuo tarpu juodos partijos uniformos padarytos kuo panašesnės į nacių SD – saugumo policijos (skirtumas – tik lietuviškas ženklas ant beretės), o vėliava – į SA (nacių smogikų).

Matant visa tai, kyla jau vien tik retorinis klausimas: kodėl Lietuvoje atvirai veikia nacių partija. Teisėsauga toleruoja ne tik tai, kad šios partijos nariai atvirai nešioja nacių simbolikos pagrindu sukurtas vėliavas ir uniformas, bet ir tai, kad jie iš esmės veikia kaip antikonstitucinė organizacija, kurios tikslai, programinės nuostatos ir veiklos metodai prieštarauja Konstitucijai bei demokratinei santvarkai. Netaikoma baudžiamoji atsakomybė ne tik už antikonstitucinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose, bet ir paprasčiausiai už rasinės bei tautinės neapykantos kurstymą. Neuždaromas ir nacių partijos tinklalapis taip, kaip kadaise pagrįstai mėginta uždaryti „Kavkazcentro“ serverį Lietuvoje.

Ar tai nedaroma dėl apsileidimo, ar dėl nenoro? O gal nacių idėjos artimos tiems pareigūnams, kurie kartais pakalba apie svetimšalių, čečėnų, kitų imigrantų keliamas grėsmes? Ar laukiama, kol nacių partijos „vado“ „Gervaldo“ šūkis „Mintis – žodis – veiksmas“ taps veiksmu?