Važiuojant buldozeriu, ypač jei nemoki vairuoti, galima įklimpti neišbrendamoje pelkėje. Seimo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas irgi gali nuvesti į klampų socialinių konfliktų liūną.
Anatolijus Lapinskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Iš 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio plenarinio posėdžio Nr. 155 stenogramos:

„(Posėdžio) Pirmininkas (A.Kašėta): 8 straipsnis. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Taip, J. Razma, prašau pateikti savo pasiūlymą. (Balsai salėje) Komitetas pritarė. Gerbiamieji kolegos, gal tikrai negaiškime laiko. J.Razma: Čia tik pavadinimo pakeitimas, tikslesnio, tikrai, kolegos… Pirmininkas: Redakcinio pobūdžio. Gerai, dėkoju už supratimą. 8 straipsniui… dėl viso straipsnio. Galime pritarti 8 straipsniui? Dėkoju.“

Taip, „NEGAIŠTANT LAIKO“, tarsi burzgiant nesustabdomam buldozeriui, netgi nebalsuojant, buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį dirbantiems senatvės pensininkams nuo Naujųjų metų bus mažinamos pensijos.

Veltui opozicijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas replikavo: „Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs taip greitai… stumiate tuos straipsnius, nors pakelkite galvą, mes norime, kad dėl jų būtų balsuojama. O jūs nuleidžiate galvą ir bendru sutarimu, bendru sutarimu. O čia šaukiame, kad balsuojame. Išgirskite mus! Aš prašau balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, nes nepritariu šitam įstatymui“.

Išvydamas pensininkus iš darbų, mūsų Seimas turbūt mano, kad atsiras tūkstančiai laisvų darbo vietų. Deja, ir čia Seimas klysta, nes pensininkai sutinka dirbti ir už kelis šimtus litų, kai jauni žmonės tikrai nesutiks.
Anatolijus Lapinskas

Tačiau posėdžio pirmininkas buvo neperkalbamas, jis netgi pagąsdino Seimo narius pačia griežčiausia bausme, kokia tik gali būti taikoma Seimo nariams, tiesa, minėdamas šoninius mikrofonus, bet iš esmės ir dėl pačio kalbėjimo: „jeigu mes dėl kiekvieno straipsnio kalbėsime... tai tikrai sėdėsime iki nakties“. Tuomet Seimo nariai jau nurimo. Tokia mūsų Seimo kasdienybė.

Apie ką kalba tas 8 straipsnis? Jo esmė: perskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, t.y. pajamų, nuo kurių atskaitomos įmokos „Sodrai“, mokama jau ne visa pensija, bet jos dalis. Taigi pensija sumažinama, taikant tam tikrą koeficientą. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus skaičius, jei pensininko darbo užmokestis būtų 200 Lt - pensija mažinama 2,5 proc., 400 Lt – 5 proc., 800 Lt – 15.6 proc., 1500 Lt – 34,1 proc., 2100 Lt – 50 proc., 3100 Lt – 59,5 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.

O ką apie tokius mažinimus sakė KonstitucinisTeismas savo 2002 11 25 nutarime? Jis kalbėjo griežtai: „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnis (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatyta, kad būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą turintiems pensininkams, kurie po valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo turi
draudžiamųjų pajamų, mokama ne visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48
straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui“. Taigi, Seimas sąmoningai, demonstratyviai, įžūliai sulaužė Konstituciją ir pasitelkęs balsavimo buldozerį nuvedė tautą į nelabai šviesią ateitį

Vis dėlto, net ir turint buldozerį, verta pamąstyti, kaip su juo važiuoti, kad neįklimptum klampioje pelkėje. O tokio mąstymo Seimui ir pritrūko. Vienas to įrodymų – įstatymo priėmimo šturmavimas, neleidžiant Seimo nariams nei kalbėti, nei normaliai už kiekvieną straipsnį balsuoti. Ką jau ten įsigilinti į kiekvieną straipsnį, pasverti argumentus, pagrįsti skaičiavimus.

Galėjo juk mūsų Seimas paskaičiuoti, kad dirbantys pensininkai kartu su darbdaviais bendrais pagrindais mokėdami mokesčius su kaupu apmoka savo pensijas, nes nuo vidutinio atlyginimo valstybė gauna 1148 litus socialinių ir pajamų mokesčių, o vidutinė pensija siekia 813 litų.
Išvydamas pensininkus iš darbų, mūsų Seimas turbūt mano, kad atsiras tūkstančiai laisvų darbo vietų. Deja, ir čia Seimas klysta, nes pensininkai sutinka dirbti ir už kelis šimtus litų, kai jauni žmonės tikrai nesutiks. Spręsti nedarbo problemą, išstumiant iš darbo rinkos vieną žmonių kategoriją – ne sprendimas. Tokiu keliu einant, galima siūlyti moterims su vaikais sėdėti namie, kad atsirastų darbo vyrams, šeimos maitintojams...

Pensininkui, uždirbusiam 20 litų, pensija bus sumažinta 3 litais. Bet ar sąnaudos, skaičiuojant tokias mizeriškas sumas, nebus didesnės už tą valdžios džiaugsmą – atimtus 3 litus?
Anatolijus Lapinskas

Seimo idėja mažinti pensijas kad ir dėl kelių uždirbtų litų jau visai juokingas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktose skaičiavimų lentelėse nurodoma, kad pensininkai, uždirbantys šalia gaunamos pensijos nors ir kelias dešimtis litų, vis tiek bus skalpuojami, mažinant jiems pensijas. Pavyzdžiui, uždirbantiems sumą iki 200 litų, bus taikomas 1 proc. pensijų mažinimo tarifas ir jų pensija dėl pensijų mažinimo ir diferencijuoto tarifo taikymo sumažės 32 litais. Tuomet galima būtų šmaikštauti, kad pensininkui, uždirbusiam 20 litų, pensija bus sumažinta 3 litais. Bet ar sąnaudos, skaičiuojant tokias mizeriškas sumas, nebus didesnės už tą valdžios džiaugsmą – atimtus 3 litus? Keista, kad niekas nepagalvojo apie tam tikrą pajamų slenkstį, iki kurio to mažinimo iš viso galėtų nebūti, pajamų dydžius, nuo kurių būtų taikomi tam tikri pensijų apribojimai, ir pagaliau uždarbio lubas, kurias pasiekus, pensija iš viso nebūtų mokama.

Puikiausią tokių „laiptų“ pavyzdį galima rasti Lenkijoje, kur dirbančių pensininkų pensijos mažinamos tik tuomet, kai pensininko papildomos pajamos viršija 70 proc. vidutinio darbo uždarbio. Lenkijoje 2009 m. III ketvirčio vidutinis uždarbis siekia 3113 zlotų (2582 Lt), taigi 70 proc. būtų 2179 zlotai (1807 Lt). Lietuvoje III ketvirčio vidutinis uždarbis - 2142 Lt, 70 proc. - 1499 litai. Lenkijos pensininkams, gaunantiems pajamas nuo 70 proc. iki 130 proc. šalies vidutinio uždarbio, pensijos jau atitinkamai mažinamos, o gaunantiems sumas viršijančias 130 proc. pensijos dydį, visai nemokamos. Lietuvos atveju tokios atlyginimo lubos šiuo metu būtų 2785 litai.

Reikia būtinai pridurti, kad Lenkijoje šie „laiptai“ taikomi tik išankstinių pensijų gavėjams, t.y. moterims nuo 55 metų, vyrams nuo 60 metų iki tol, kol jie sulaukia tikrosios pensijos metų, atitinkamai 60 ir 65. Lietuvoje išankstinė senatvės pensija mokama tik tuo atveju, kai jos gavėjas nedirba. O dabar, dėmesio: sulaukusiems tikrosios pensijos amžiaus dirbantiems lenkų pensininkams jokių pensijos apribojimų NĖRA.

Ar nevertėtų ir Lietuvos įstatymų leidėjams susimąstyti dėl protingumo kriterijaus taikymo jų veiklai ir įvesti aukščiau minėtus „laiptus“ mūsų dirbančių pensininkų pajamoms? Taip pat vertėtų ateiti į protą ir dėl kūrybinių darbuotojų honorarų įtakos gaunamai pensijai. Tarkim, Lietuvos orkestras, choras ar solistas atliks šalyje ar užsienyje lietuvišką kūrinį ir kompozitoriui atplauks autorinis honoraras už kūrinio atlikimą. „Sodra“ už tai pagal numatomą tvarką sumažins kompozitoriaus gaunamą pensiją. Taip išeitų, kad lietuviškų kūrinių nei Lietuvoje, nei užsienyje bent artimiausius dvejus metus, kol galios naujasis įstatymas, geriau būtų neatlikti? Negi nusirisime iki tokių nesąmonių?

Mūsų valdžia ir premjeras A.Kubilius ne kartą minėjo pavyzdžiu Latviją, kur dirbantiems pensininkams pensijos sumažintos 70, o nedirbantiems – 10 proc. ir todėl Lietuvai neva ne nuodėmė būtų imtis tokių pat priemonių. Šia proga galima būtų priminti tikrąją padėtį Latvijoje. Ten latvių pensininkai jau padavė skundą į Latvijos Konstitucinį Teismą dėl pensijų sumažinimo dirbantiems pensininkams ir iki Kalėdų Konstitucinis Teismas turėtų priimti sprendimą.

Latvijos Seimo Pirmininkas Gunaras Daudzė nusiuntė Konstituciniam Teismui savo institucijos paaiškinimą. Dėl dirbančių pensininkų Latvijos Seimo nuomonė yra tokia: jei žmogus gali dirbti, tai reiškia, kad jis gali save aprūpinti ir jokia pensija jam nereikalinga. Latvių pensininkai atkerta, kad jie dirba ne todėl, kad kupini jėgų, o todėl, kad kitaip nesuveda galų su galais, be to jų mokami mokesčiai ir valstybei padeda suvesti galus. Taip pat jie pastebi, kad Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti 400 mln. latų biudžeto deficitą, pensijų apkarpymo alternatyvų nė neieškojo. Kas toliau?

Latvių pensininkai ketina eiti iki Europos Teismo, tuo labiau, kad analogiškų palankių sprendimų Vengrijos ir Suomijos pensininkams ten jau būta. Negi Lietuvos dirbantiems pensininkams irgi reikės žengti tokiu pačiu keliu?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (35)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (85)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (88)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (86)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...