Savo, kaip ugningo visuomenininko, reputaciją jis kūrė jau seniai ir „Dovydas prieš Galijotą“ mizanscenos (paveiksle matome Dovydą – Aurelijų, metantį svaidyklės akmenį tiesiai Galijotui, alkopramonės filistinui, į tarpuakį, ekskursijos dalyviai, judame toliau) buvo sudėliotos gan tiksliai. Bet vienas dalykas – naudotis tokia retorika, kai esi liepsnaburnis tribūnas, nuo bačkos grūmojantis užtemdytiems valdžios langams, o kita – kai jau pats esi valdžia. Nes tada aidas atsimuša nuo langų, tvoja atgal, ir pradedi murdytis kebeknėje ir daryti vieną klaidą po kitos.
Nerijus Mačiulis man yra priminęs, ką prieš kurį laiką rašiau prie alkoholį tame pačiame DELFI portale ir nedviprasmiškai pasiūlęs pažiūrėti į veidrodį – ar ten nematau veidmainio? Taip, galiu pacituoti savo žodžius:
„Turbūt vienintelis politikas, kuris ne tik viešai kalba apie blaivesnį gyvenimą, bet ir turi resursų konkretiems darbams, yra Ramūnas Karbauskis <…> Ir aš balsuočiau, dievaži balsuočiau, už tą politiką, už tą partiją, už tą visuomenės lyderį, kuris pasakytų man šiandien (nelaukdamas paskutinių trijų mėnesių iki rinkimų) – štai problema X, ją spręsime taikydami konkrečias A, B, C, D priemones, pasitelkdami E, F, G, ir H visuomenės grupes, pasitelkdami ir tave, Andriau, ir tavo draugus, ir tavo gimines, nes tai bendras reikalas tam, kad po Y metų turėtume labai aiškų ir konkretų Z rezultatą. O jei atsirastų valstybės lyderis, kuris įvardytų šios problemos sprendimą kaip vieną iš strateginių prioritetų, iškeltų aiškius ir toli siekiančius tikslus, sutelktų politikų, visuomenės ir žiniasklaidos pajėgas.
Ir tada tas pats Aurelijus Veryga su bendražygiais plojo katučių ir sakė: „Dar yra nenupirktų žurnalistų, dalinkimės šiais žodžiais.“ O dabar, kai šaipausi ir kritikuoju jų teikiamas kovos su alkoholiu priemones, jie piktinasi ir kalba apie „užsakytus informacinius paketus“ ir „patyčių meistrus“.
Bet šiuo atveju ir aš pats veidmainis. Prieš kurį laiką čiulbėjau vienaip, dabar jau keičiu giesmelę, argi ne?
Na, ne. Atkreipkite dėmesį į kertines frazes, kurias sakau ir kurių laikausi, – „ilgalaikė strategija ir tikslai“, „sutelktos politikų, visuomenės ir žiniasklaidos pajėgos“.
Ar mes tai matome? Ne. Mes matome atvirkštinį procesą, kai ministro Verygos vedami valstiečiai stumia savo priemonių paketą neatsižvelgdami absoliučiai į nieką. Neturėdami visuomenės palaikymo ir nenorėdami su ja tartis (50 000 surinktų parašų yra svarbus ir solidus dalykas, bet parašai buvo renkami šiek tiek po kita vėliava negu yra pateikiama dabar), neturėdami plano, kaip tos priemonės bus įgyvendinamos, ir nelabai žinodami, ką jos duos, išskyrus ministro pateikiamas supainiotas schemas, kurios turėtų moksliškai įrodyti, kad čia viskas bus labai gerai. Gal net super.
Ir normaliai mąstantiems, norintiems konstruktyvaus dialogo tai nepatinka. O žinote, kas jiems dar labiau nepatinka? Kad kritikuodamas ir piktindamasis tokiomis pataisomis tu atsiduri vienoje gretoje su alkopramonės lobistais ir jų pinigais.
Neturėkime iliuzijų. Alkopramonė nelaiminga. Alkopramonė cypia. Alkopramonė nori reklamuoti „fiziuką“ vaikams. Alkopramonė nesiskaito su priemonėmis ir todėl aš girdžiu aksominius Apulskio (stipriųjų gėrimų lobistas) ar Galadausko (aludarių lobistas) baritonus radijo eteryje ir jiems pritariančių žurnalistų mekenimą.
Ir rašydamas čia, viename iš didžiųjų portalų, galiu tiesiai šviesiai sakyti, kad nemaža žiniasklaidos dalis aktyviai lobina ir palaiko alkopramonę, nes tai yra didelė jų pajamų dalis. Ir ką jūs man į tai?
O kai skaitau Lietuvos laisvosios instituto prezidento Žilvino Šilėno žodžius, kad mažas pajamas turintys žmonės yra nenormalūs, nes neturi darbo ir tik geria iš gaunamų pašalpų, nuo tokio ciniško požiūrio į valstybę darosi nejauku. Bent jau institutas neslepia, kad yra remiamas „MG Baltic", „Švyturio“, „Volfo Engelmano“ ir Aludarių gildijos pinigų.
Pažiūrėkime į siūlymus:
Sutrumpinti alkoholio pardavimo laiką iki 20 valandos, o sekmadieniais – iki 15 valandos. Mes jau turime sutrumpintą pardavimo laiką, ir nei buvusi, nei šita valdžia absoliučiai nesugeba susitvarkyti su jį apeinančiais chitražopais (atsiprašau, bet labai tinkamas žodis šiame kontekste.
Nesuprantantiems rusiškai išverčiu – „gudriasėdmeniais“) verslininkais ir jų naktiniais alkobarais. Tai jeigu nesusitvarkote dabar, kaip susitvarkysite, kai tokių dieninių alkobarų išaugs dešimt kartų? Nes jų tikrai išaugs.
Jau galiojantis draudimas skelbti akcijas ir nuolaidas. Apsidairykite prekybos centruose ir pamatysite, kiek jis efektyvus. Draudimo rezultatas – nulinis, tik su pridėtine verte, kad prekybos centrai atvirai tyčiojasi iš įstatymo.
Visiškas alkoholio reklamos uždraudimas. Tai turbūt efektyviausias ir skaudžiausias alkoholio pramonei draudimas, nes reklama tikrai turi įtakos vartojimui ir ypač tarp jaunų žmonių. Ir aš visiškai pritariu, išskyrus du dalykus, kuriuos reikėtų apsvarstyti ir įvertinti:
a) žiniasklaida tikrai neteks pajamų ir, nepaisant jos geltonumo ir (ar) meilės alkopinigams, susilpnėjusi žiniasklaida nėra geras dalykas, ypač informacinio karo su Rusija ir nuolatinių valdžios bandymų kažkaip užmaukšlinti apynasrį fone. O kalbos apie kažkokį socialinį fondą, jos kažkur nukeliavo į antrą planą.
b) draudimas būtų tikrai veiksmingas, jeigu alkopramonė paimtų reklamai skirtus pinigus ir sudegintų. Arba užkastų į žemę. Bet jie to nepadarys. Kai buvo uždrausta alkoholio reklama per televiziją, kas nutiko su tais pinigais? Jie nukeliavo į kitas televizijas, kurioms šis draudimas negalioja, ir štai taip mūsų patriotinis, socialiai atsakingas alkoholio verslas sustiprino ir užaugino mums ant galvos „Pervyj baltiskij“ ir kitus prokremliškus kanalus. Kam reikalingi priešai, kai yra tokių draugų.
Ir toliau jau prasideda visiškas farsas – nuo taurės šampano draudimo Operos ir baleto teatre iki visų alkoholį perkančių žmonių filmavimo. Ir, žinoma, su valdžios skonį pajutusių fanatikų (ir ne, čia aš ne apie Verygą) ūkčiojimu, kad jeigu nuėjęs į operą žmogus negali apsieiti be vyno taurės, tai jis jau įklimpęs.
O kur ilgalaikės strategijos, kur socialinės iniciatyvos, kur jaunimo užimtumo projektai, kur galų gale ta žadėta santalka su bendruomenėmis? Prieš dvejus metus juokiausi iš kreivokų raudonų infografinių lentelių, kuriomis apie vyriausybės darbus dalijosi socdemai. Dabar džiaugčiausi, jeigu turėtume bent tai. Bent kažkokį suvokimą ir gaires, kuria kryptimi mus veda kovotojai su alkoholiu.
Ką dabar daryti? Ir ar galima dar ką nors padaryti, kad nebūtų įjungtas „talibano valstybės“ arba „alkopramonės girdyklos“ režimas. Galima.
1. Visiems giliai įkvėpti ir nusiraminti. Vienai pusei suprasti, kad valstiečiai ir žalieji nėra turbanuotų fanatikų susivienijimas, o kitai – kad visuomenę sudaro ne tik alkoholio pramonės nupirkti ruporai.
2. Sveikatos apsaugos ministerijai pasidaryti ir išplatinti kelias paprastas aiškias infografines lenteles, kuriose yra nurodomas aiškus skaičiais išreikštas tikslas (sumažinti alkoholio vartojimą iki 7 litrų per metus), visos priemonės, kurių bus imamasi, sakykim, per artimiausius metus, ir numatomas jų rezultatas bei moksliniais tyrimais pagrįsti įrodymai, kodėl bus toks rezultatas. Ir svarbiausia – konkrečiai paaiškinti, kaip tai bus įgyvendinama. Taip pat, kokios priemonės bus taikomos ateityje, nes dabar ministro atsakymas, kad, jeigu neveiks šitos, tai imsimės kitų, neįkvepia.
3. Viešose diskusijose su visuomene ir ekspertais aptarti priemones, kai kurias patobulinti, kai kurių atsisakyti, jeigu visuomenės pasipriešinimas stiprus, o rezultato efektyvumas abejotinas. Atsiradus dialogui ir visuomenė sutiktų priimti kai kuriuos nepatogumus dėl viešojo intereso.
4. Susijusioms ministerijoms pasidaryti ir išplatinti kelias paprastas infografines lenteles, kaip bus remiamos SAM priemonės – kiek bus investuojama į jaunimo užimtumą ir neformalųjį ugdymą, kaip bus kompensuojamos žiniasklaidos netektos pajamos, kaip savivalda bus skatinama rengti blaivias šventes.
5. Kas mėnesį aiškiai ir sąžiningai informuoti apie taikomas priemones ir rezultatus, kas ketvirtį viešose diskusijoje su visuomene ir ekspertais aptarti, kas veikia ir kas neveikia.
Bet mums to nereikia – gali pasakyti valstiečiai. Mums nereikia žinomų visuomenės narių paramos, mums neįdomu, ką pasakys visuomenė, nes spalį ji savo darbą atliko, mums nerūpi, ką transliuos žiniasklaida, nes jos reitingai krenta, kai ji mus kritikuoja. Mes darysim, ką mes manysim esant geriausia.
Neapsigaukite. Jūs ne pirmieji, kurie taip elgėsi. Prieš metus socialdemokratai stovėjo kaip kolosai, kaip titanai su savo 20 procentų reitingu, su neįveikiamu premjeru. Jie nekreipė dėmesio į visuomenę ir juokėsi iš įspėjimų, kad raudonoji milžinė gali užgesti. Kur jie dabar? Nekartokite socdemų klaidos, nes reitingų saulės leidžiasi, o naktis yra tamsi ir pilna pavojų.
Kalbėkitės su Lietuva.
Haiku
Išgeriu vyno
Ir jaučiuos rezistentas
Dėl to kovoju