Pradėjus griūti sovietinei imperijai, 1990-aisiais ir pati Sovietų Sąjunga pripažino, jog šio sušaudymo kaltininkai – Lavrentijus Berija ir jo pavaduotojas Vsevolodas Merkulovas. Pripažino taip pat Molotovo-Ribentropo paktą ir nemažai kitų baisių bei nemalonių dalykų, kurių Sovietų Sąjungos režimas per septyniasdešimt savo gyvavimo metų spėjo pridaryti nemažai. Bet aukštos naftos bei dujų kainos dėka ėmę turtėti rusai „susizgribo“, be to, veikiausiai ir kruvino 20 amžiaus našta pasirodė per sunki. Kaip bebūtų, rusai suskato neigti žudę lenkų belaisvius. Jie apskritai ėmė neigti daug daug ką, tarkime, golodomorą Ukrainoje. Nieko ypatingai naujo. Tiesiog tas pats naujas senas propagandinės retorikos etapas – pernykščių rietenų dėl bronzinio kario perkėlimo į karių kapines Taline įkarščio metu vienas rusų „publicistas“ net pareiškė, jog pokariu estai patys prašėsi vežami į Sibirą.
Kai rusai su savo istorija dorotis vengia, kiti įvairiais būdais mėgina tą daryti. Žymus lenkų režisierius Andzejus Wajda pernai baigė kurti filmą apie Katynę. Filmo pagrindu tapo aukų laiškai ir dienoraščiai, kuriuos 1943-aisiais iškasė masinius kapus aptikę naciai. 81-erių A. Wajda – vienas ryškiausių lenkų kino režisierių, daugybės apdovanojimų laureatas, o filmas apie Katynės žudynes nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio darbas. Katynės miške buvo nužudytas ir A. Wajdos tėvas Jakubas bei kai kurių kitų filmo kūrėjų artimieji. Tiesa, Rusijos laikraštyje „Rosijskaja Gazeta“ jau spėjo pasirodyti komentaras, kuriame sovietų dalyvavimo Katynės žudynėse įrodymai vadinami „nepatikimais“.
Ką gi, ką gi. Bet šiandien „Dviejose pusėse“ – apie išbandymą Katyne. Pirmoji pusė – britų savaitraščio „The Economist“ publikacija „Neigimo dėsnis“, ir antroji – straipsnis „A. Wajdos „Katynė“ bus demonstruojama Rusijoje“ iš lenkų laikraščio „Dziennik“.
Pirmoji pusė - „The Economist“ publikacija „Neigimo dėsnis“
Įsivaizduokite, kad nacistinė Vokietija išgyveno ir gyvuoja štai jau keletą dešimtmečių. Adolfas Hitleris nepatyrė pralaimėjimo ir mirė sava mirtimi praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje. O vėliau, baigiantis devintajam dešimtmečiui, į valdžią atėjo „nacis-refomatorius“, kurio pavardė, tarkime, Michaelis Gorbachas. Jis paskelbė apie būtinumą reformuoti nacionalsocializmą. Trečiasis Reichas niro į chaosą, o valdžią iš M.Gorbacho, be abejo, atėmė. Įsivaizduokite, kad „Vokietijos federacija“ dešimt metų kentė įvairius išbandymus, o paskui į valdžią atėjo buvęs SS karininkas, kurio pavardė, tarkime, Valdemaras Puschnikas. Per aštuoneris jo valdymo metus Vokietija susigrąžino ekonominį stabilumą, daugeliu atžvilgių dėl to, kad neregėtai išaugo akmens anglies kaina.
Tokia situacija, švelniai tariant, būtų nemaloni, bet pakenčiama. Juk geriau turėti reikalų su stabilia Vokietija, o ne Vokietija, skendinčia chaose. Bet kuri didelė šalis turi savo jėgos interesų, todėl olandai, čekai, danai ir lenkai, norėdami išsaugoti nepriklausomybę, turėtų išmintingai rinktis draugystę su ponu V.Puschniku, o ne bet kuria proga priminti apie nacių padarytas piktadarystes.
Šiandien Rusijoje klostosi būtent tokia situacija. Būtų visiškai neteisinga dabartinių jos gyventojų kaltinti dėl Josifo Stalino epochos nusikaltimų. Rusija buvo, yra ir niekur nedings, todėl nėra reikalo provokuoti Kremliaus. Taip, KGB istorija yra baisi, bet Vladimiras Putinas, panašu, nieko baisaus nenuveikė.
Vis dėlto tai, kas pasakyta, teisinga tik esant vienai sąlygai, tai yra, jei dabartiniai Rusijos vadovai nejaučia jokių simpatijų jų pirmtakų padarytoms piktadarybėms. Bet Rusijoje V. Putinas yra pareiškęs, jog Ribbentropo-Molotovo paktas yra visai teisėtas dokumentas. Jis nemato jokio reikalo atsiprašyti Baltijos valstybių dėl to, kad jos tapo stalinizmo aukomis. Rusų spauda eina dar toliau. Per paskutinius šešis mėnesius mažiausiai keturi skirtingi leidiniai pakartojo siaubingą melą apie tai, kad 20 tūkstančių lenkų karininkų Katynėje sušaudė ne sovietų, bet nacių kariuomenė. Toks siaubingas melas tik didina nusikaltimo mastą. O juk 1990-asiais ši problema buvo visiškai išspręsta, tarp kitko, su to paties Kremliaus palaikymu. Taip pat įsidėmėtina, jog dabartinį melą platina ne kokie bulvariniai leidiniai. Pirmas rugsėjo 18-osios numeryje meluoti pradėjo valstybinis laikraštis „Rosijskaja gazeta“, po to tą patį spalio 22-ąją pakartojo „Komsomolskaja pravda“. Jau mūsų dienomis šį melą pakartojo kažkada gerbiamas bei šiuolaikiškas laikraštis „Nezavisimaja gazeta“.
Kremliui ir Rusijos užsienio reikalų ministerijai geriausiai būtų nemalonų įspūdį panaikinti atviru bei ryžtingu pareiškimu apie tai, jog nėra abejonės, kad skerdynes Katynėje vykdė sovietų slaptoji policija J. Stalino įsakymu. Tai, jog oficiali Rusijos valdžia to nedaro, net ir geriausiu atveju verčia galvoti apie gluminantį cinizmą, o blogiausiu – simpatiją nusikaltimo autoriams. O tai jau tiesiog nepakenčiama.
Antroji pusė, straipsnis „A. Wajdos „Katynė“ bus demonstruojama Rusijoje“ iš „Dziennik“
Abejonių jau neliko – rusai pamatys A.Wajdos „Katynę“. Lenkijos kultūros ministras Bogdanas Zdrojewskis paskelbė, kad filmas bus rodomas Lenkijos sezono Rusijoje metu. Be to, esama informacijos, kad vyksta derybos dėl jo rodymo daugelyje Rusijos kino teatrų. B.Zdrojewskis ir Rusijos federalinės kultūros bei kinematografijos agentūros vadovas Michailas Švydkinas pasirašė atitinkamą susitarimą. Lenkijos sezonas Rusijoje prasidės kovą ir truks iki šių metų pabaigos. Oficiali filmo peržiūra tikriausiai įvyks kovo 5-ąją, tą dieną, kai J.Stalinas pasirašė įsakymą dėl lenkų belaisvių sušaudymo. Neoficialiai skelbiama, jog filmas bus rodomas ne tik Maskvoje bei Sankt Peterburge, bet ir Kaliningrade, Murmanske, Jekaterinburge, Omske, Krasnojarske bei Irkutske. Lenkijos sezonas turėtų atverti galimybę rodyti „Katynę“ taip pat ir komerciniuose Rusijos kino teatruose.
Pasak filmo savininkės Lenkijos televizijos atstovų, tai labai subtilios derybos, mat Lenkijos televizija nori, kad filmas debiutuotų Maskvos kino festivalio metu. Iki šiol jis Rusijoje tebuvo parodytas viso labo porą kartų, pirmą kartą – uždaroje peržiūroje Lenkijos ambasadoje Maskvoje. Nors oficialiai niekas apie tai nekalba, leidimas rodyti „Katynę“ turėjo ateiti iš Kremliaus, mat A.Wajdos filmas neatitinka Lenkijos-Rusijos santykių istorijos oficialios Maskvos versijos.
Kuriam galui V.Putinui to reikia? Pasak rusų politikos apžvalgininko Olego Babičiaus, dabar, kai Rusijos ir Lenkijos santykiai sparčiai taisosi, niekas netrukdys rodyti A.Wajdos, Rusijoje laikomo vienu didžiausių pasaulio režisierių, filmo. Be to, dabartinėje Rusijoje kino verslo atstovai yra daug laisvesni nei laikraščiai ar televizija.
Filmo premjeroje Rusijoje nutarė dalyvauti ir pats režisierius, tą darantis labai retai. Pasak jo asistentės Monikos Lang, ši premjera A.Wajdai labai svarbi. „Katynės“ peržiūra Rusijoje gali tapti pradžia Lenkijai ir Rusijai bandant susikalbėti toje srityje, kuri labiausiai jas skyrė, tai yra, skausmingų istorijos puslapių interpretacijoje. Vasario pradžioje pirmą kartą susitiko vadinamųjų „sudėtingų klausimų“ svarstymo komisija, kuriai vadovauja buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Adamas Rotfeldas bei Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto rektorius Anatolijus Torkunovas. Pasak A.Rotfeldo, jis nori pasiūlyti rusams naują šios problemos sprendimo būdą. Jei pasiūlymas bus įvertintas teigiamai, tai gali tapti persilaužimo Lenkijos ir Rusijos santykiuose pradžia.
Filmą „Katynė“ jau pažiūrėjo Rusijos pasiuntinys Varšuvoje Vladimiras Grininas. Pasak ambasados darbuotojų, po seanso jis buvo labai susijaudinęs.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).