Ši sunkiai prieinama radioaktyvioji medžiaga vėl sugrąžino A.Litvinenką į pirmus viso pasaulio laikraščių puslapius. Tiesa, skausminga šlove buvęs FST karininkas džiaugėsi neilgai – lapkričio 23 d. nuodų išvargintą kūną paliko siela.

Bet tuo istorija nesibaigė. Didžiosios Britanijos detektyvų atliktas tyrimas atskleidė, kad už žmogžudystės slypi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis artimai susiję asmenys. Esą buvęs FST agentas, o dabar verslininku prisistatantis Andrejus Lugovojus buvo įvardytas įtariamuoju, bet Maskva atsisakė jį išduoti. Tai smarkiai komplikavo Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykius – jie virto „beveik šaltuoju karu“. O A.Lugovojus, naudodamasis žiniasklaidos dėmesiu, dabar kandidatuoja į Rusijos Dūmą ir niekas neabejoja, kad jis taps deputatu.

Nors britų tyrimas lyg ir baigtas – įvardyti nuodai, įtariamasis, bet istorija nuo to aiškesnė netampa. Todėl nenuostabu, kad Holivudas jau kuria planus, kaip įamžinti šią bylą. Garsusis Johnny Deppas žada būti prodiuseriu, o gal net vaidinti filme „Sašos istorija: Rusijos šnipo gyvenimas ir mirtis“. Kitame filme – ,,Susprogdinti Rusiją“ vieni iš kandidatų suvaidinti A.Litvinenką yra Johnas Malkovichius ir Danielis Craigas, kuris vaidino naujausią agentą 007 – Džeimsą Bondą filme „Kazino „Royale“.

Prabangos, intrigos, šnipų ir sąmokslų abiejuose filmuose pritrūkti neturėtų. Taip pat ne kartą turėtų nuskambėti ir Lietuvos vardas...

Galingi ir pavojingi žmonės

Lemtingą lapkričio 1-osios rytą A.Litvinenka visų pirma nuvyko į susitikimą „Millennium“ – ypatingame viešbutyje, kuris yra Londono aukščiausio sluoksnio atstovų susitikimų vieta. Šiuo metu ten yra apsistoję Saudo Arabijos karaliaus svitos nariai. Galima matyti moteris, pasipuošusias deimantais ir einančias į dar vieną labdaros vakarienę. Žinoma, kad ir kur pasisuksi – visur apsaugos darbuotojai.

O ir visas rajonas aplink viešbutį išskirtinis. Jame lankosi mažiau nei vienas procentas visos britų visuomenės. Čia įsikūrusios prabangiausios parduotuvės, o vakarais žmonės vaikšto pasipuošę nepaprastai ištaigingai.

Vien tik užėjęs į tą patį „Itsu“ sušio barą, kuriame A.Litvinenka susitiko su italu senatoriumi Mario Scaramella, lieki pritrenktas turto, prabangos ir tiesiog ore tvyrančio valdžios kvapo.

Išties, aplinka – kaip filmuose apie Džeimsą Bondą. Žmonės čia įtakingi, turtingi ir turbūt pavojingi.

„Vilniaus gyventojas“

Nežinia, ar A.Litvinenka tai žinojo, bet į susitikimą viešbutyje„Millennium“ atėjo nesibaimindamas. Čia esančiame bare jis susitiko su A.Lugovojumi ir neva buvusiu FST darbuotoju Dmitrijumi Kovtunu. Nors būtent ant šių verslininkais prisistatančių rusų krinta kaltės šešėlis, ne jie į A.Litvinenkos arbatą įpylė mirtino polonio. Ten buvo dar vienas paslaptingas rusas.

Pagal garsiai neskelbiamą versiją, žudikas – buvęs KGB specialaus būrio narys, išmokytas ne tik elgtis su įvairiausiais ginklais, sprogmenimis, bet ir nuodais. Jis į Londoną iš Hamburgo atskrido su D.Kovtunu. Pastarasis, kaip ir A.Lugovojus, buvo tik priedanga ir būdas prieiti prie A.Litvinenkos.

Manoma, kad nuodytojas, pasivadinęs Vladimiru (pagal kitus šaltinius – Vladislavu) Valujevu, turėjo Lietuvos pasą, kurį parodė Didžiosios Britanijos pasienio tarnybai. Šiame dokumente buvo žyma, kad jis yra Vilniaus gyventojas.

Skotland Jardo tyrėjai apie V.Valujevą duomenų bandė gauti iš Vokietijos ir Lietuvos.

Pasas – iš Latvių gatvės?

Įtariama, kad lietuviškas pasas nebuvo padirbtas profesionalumu garsėjančioje Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) laboratorijoje. Jį, prisidengęs diplomatiniu statusu UŽT, agentas dar 2005 m. įsigijo „juodojoje rinkoje“. Tada šis ir kiti dokumentai, kaip būna dažniausiai, iš Latvių gatvės Vilniuje esančios ambasados buvo persiųsti diplomatiniu paštu į Maskvą.

Lietuviški pasai populiarūs ne tik tarp nusikalstamo verslo atstovų, nelegalių migrantų, bet juos linkusios naudoti ir Rusijos specialiosios tarnybos. Mat FST ir UŽT Lietuvos oficialius dokumentus laiko patikimiausia priedanga slaviškai kalbantiems asmenims.

Pirmą kartą apie paslaptingąjį V.Valujevą užsiminė buvęs KGB pulkininkas, vėliau pabėgęs į Vakarus, Olegas Gordijevskis. Manoma, kad per jį informaciją nutekino britų specialiosios tarnybos. Jos norėjo sulaukti atgalinės reakcijos ir surinkti daugiau duomenų apie V.Valujevą.

Tyrėjams susekti žudiką nebuvo lengva. Mat jis lankėsi kito perbėgėlio ir aršaus Kremliaus kritiko Boriso Berezovskio biure Londone, kur vėliau buvo aptikta polonio pėdsakų.

Paslaptingasis „diplomatas“

V.Valujevas, manoma, Londone naudojosi dar vienu padirbtu pasu. Šį dokumentą jis gavo iš kito nuodijimo operacijos dalyvio – UŽT karininko Anatolijaus Kirovo. Pastarasis padirbtą pasą gavo dar 2005 m. dirbdamas Rusijos diplomatinėje atstovybėje Londone antruoju sekretoriumi.

A.Kirovas per pastaruosius keletą metų ne kartą lankėsi ir Baltijos šalyse, taip pat Lietuvoje. Dienraščio šaltiniai spėja, kad būtent jis yra vienas iš pagrindinių nuodijimo operacijos organizatorių. Pats A.Litvinenka dar anksčiau įvardijo A.Kirovą kaip šnipą, kurio taikinys – B.Berezovskis.

Manoma, kad A.Kirovas, kuris specialiai mokėsi, kaip elgtis su įvairiais nuodais, asmeniškai pažįsta pirmąjį Rusijos vicepremjerą Sergejų Ivanovą. Pastarasis laikomas A.Litvinenkos nuodijimo politiniu užsakovu.

„Šią versiją man teko girdėti, ir tam tikruose sluoksniuose ji sklando jau senokai. Asmeniškai manau, kad tai tikėtinas šios specialiosios nunuodijimo operacijos scenarijus ir realūs veikėjai bei jų vaidmuo“, – dienraščiui apibendrino Rusijos specialiųjų tarnybų ekspertas Jevgenijus Limarevas. Būtent jo laiškas italui M.Scaramellai buvo pretekstas lemtingąją lapkričio 1-ąją susitikti su A.Litvinenka.