Buvusio parlamentaro teigimu, biudžetas "subalansuojamas", mokesčiai didinami, valstybės parama gyventojams mažinama prisidengiant krizės motyvu, bet tas motyvas netaikomas pagrindinėms valdžios įstaigoms. Jos pasitvirtina sau didesnes nei anksčiau išlaidas, tarsi valstybė žengtų ne į krizės, o gausaus pertekliaus metus.
K.Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų kaip Lietuva - didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės "kišenės" atimti pinigai perdedami į dvi "kišenes". Viena - monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita - valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuri skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti.
Teisės projektų ir tyrimų centras nurodo, kad 2009 metais numatomas rekordiškai didelis centrinių valstybės įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, 2008 m. biudžete Vyriausybės ir jos kanceliarijos išlaikymui buvo skirta 37,1 mln. litų, o "antikriziniame" 2009 m. biudžete - 40,7 mln. litų. Seimui ir jo kanceliarijai 2008 metais dėl pastato rekonstrukcijos ir remonto buvo skirta daugiausiai per visą Seimo gyvavimo laikotarpį - 124,8 mln. litų, dabar Seimo ir jo kanceliarijos reikmėms skirta dar daugiau, t.y., 125,4 mln. litų, Ūkio ministerijai 2008 m. buvo skirta 971,5 mln. litų, dabar Ūkio ir Energetikos ministerijoms skiriama 1 mlrd. 41 mln. litų.
"Iš tikrųjų, - teigia K. Čilinskas, - valstybės padėtis nelengva, bet krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį - didžiulę žalą valstybės finansams darantį LEO sandorį. Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą ir kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną".