Vienas ir be telefono gyvenantis tauragiškis pasakojo analogišką atradimą, už kurį ir buvo skirta Nobelio premija, dar 1994 metais siuntęs į JAV, adresu, kurį išgirdo per „Amerikos balso" radiją.
„Mano mokslinių tyrimų yra visa byla, vieni pripažinti, kitiems nespėjo išduoti pripažinimo, nes valdžia pasikeitė. Turiu apie 15 patentų", - DELFI prašymu pas tauragiškį ketvirtadienį apsilankiusiam laikraščio „Tauragės kurjeris" žurnalistui sakė E. Gedvilas.
Jis sako tiksliai nesigilinęs, koks yra amerikiečių išradimas, tačiau per radiją sako girdėjęs, kad atradimas kalba apie bendrąjį dėsnį, kuriuo remdamasis jis jau esą senokai yra suprojektavęs skraidyklę, kurią ir užpatentavo.
Pašnekovas pasakoja, kad Lietuvos Mokslo taryba 1998 metais rekomendavo jam apie šį atradimą informuoti užsienio šalis, taigi informaciją apie savo atradimą jis tvirtina siuntęs ir Vokietijos patentų biurui, tačiau atsakymo nesulaukęs.
Visą gyvenimą iš inžinieriaus darbo duoną valgiusiam E. Gedvilui fizika tėra pomėgis.
Nė vienam lietuviui nuo 1901 metų nė karto nepavyko gauti Nobelio premijos.
Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį atsisakė priimti tauragiškio ieškinį, aiškindamas tuo, kad nurodyta atsakovo Nobelio premijų Komiteto komisijos buveinė yra Stokholme, Švedijoje, taigi į Švedijos teismus ir reikėtų kreiptis.
Tačiau lietuvis šį sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris apygardos teismo sprendimą paliko galioti.
Tauragiškis nurodo, kad Švedijos Karalystės teismui dar pernai gegužę yra išsiuntęs ieškinį, tačiau atsakymo negavo. Švedijos Karalystės teismas esą neatsakė ir į jo 2006 m. lapkričio ieškinį.
Akademikas Algis Petras Piskarskas DELFI sakė, kad atradėjai, norėdami, kad jų darbai būtų pripažinti turi savo atradimus patentuoti arba publikuoti pripažintuose moksliniuose žurnaluose.
„Yra tik šie du būdai. Jeigu atradėjas turi patentą, patvirtintą atitinkamų institucijų arba savo rezultatus yra paskelbęs žinomame, pripažintame mokslo žurnale, tada jis gali teistis su Nobelio premijos komitetu", – sakė fizikas.