– Visuomet pirmiausiai su nauju žmogumi yra laukiama kokių nors pokyčių. Seimo rinkimai parodė, kad pasitikėjimas partija yra labai smukęs. Aišku, partijai yra sunku turėti aukštus reitingus, kai ji yra valdžioje, bet tokio pasitikėjimo smukimo dar nebuvo. Dar vienas dalykas – socialdemokratinės vertybės. LSDP susijungus su LDDP mums teko ne kartą priimti tokius įstatymus, kurie buvo būtini, bet kurie prieštarauja vertybėms.
– Pavyzdžiui, tokius teisės aktus, kurių pagrindu buvo įkurta nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT”?
– Mano manymu, „Leo LT“ mūsų partijai sukėlė daug bėdų. Visuomenei nepaaiškinome, kad šitos bendrovės įkūrimui pritarė ir konservatoriai, ir kitos partijos, ir jų lyderiai su mūsų Vyriausybe ėjo koja kojon. Nepaaiškinome, kad bendrovė buvo kuriama ir su Prezidento Valdo Adamkaus pritarimu. Tiesa, vėliau kai kurios partijos pasitraukė ir ėmė kritikuoti. Kur aš matau problemą? Manau, kad tokio pobūdžio bendrovėse pelno siekimas negali būti iškeltas kaip svarbiausias tikslas. Aš siūlau sukurti tarptautinį konsorciumą viešo konkurso būdu.
– Kodėl jūs viešumoje šio projekto nekritikavote? Socialdemokratai ėjo kaip mašina, stumdami šį projektą.
– Galiu pasakyti, kad buvo sukviestas visos mūsų partijos posėdis dėl „Leo LT“. Dar iki jo buvo abejojančiųjų, bet po jo jų beveik nebeliko – taip gerai buvo pasirengę pranešėjai. Žmonės buvo įtikinti, kad šitas projektas yra nepaprastai svarbus ir Lietuvai yra labai reikalingas.
Aš pasisakiau Vyriausybėje. Po pirmojo šio klausimo svarstymo Vyriausybėje jis buvo atidėtas. Mes kalbėjome, kad teisininkai, Ūkio ministerija turi viską labai atsakingai įvertinti - juk ne visi galime išnagrinėti tiek, kiek jie. Kiek pamenu, keturi ar penki ministrai buvo skeptiški.
– Bet gal nepakankamai, jei tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas nekreipė dėmesio į jūsų pastabas?
– G.Kirkilas visas diskusijas nukreipė į Seimą, ir mes Vyriausybėje ties juo nedirbome.
– Tačiau kodėl G.Kirkilas, kaip partijos lyderis, kaip Vyriausybės vadovas, apskritai nekreipė visiškai jokio dėmesio į pastabas? Ne tik vidines, bet ir iš išorės.
– Iš pradžių grynai žmogiškai mums atrodė, kad G.Kirkilas nori įrodyti, jog šis projektas yra gyvybiškai svarbus Lietuvai ir kad net mažumos Vyriausybė gali įgyvendinti tokius svarbius projektus.
Bet, kai prasidėjo kritika iš šalies, pradėjo kilti įtarimų, kad siekiama gauti didelį pelną ir visiškai nestatyti jokios atominės elektrinės.
– Ar jums ir jūsų partijos bičiuliams niekada neatrodė, kad Vyriausybės vadovą galėjo būti užvaldęs „VP dešimtukas”?
– Matote, įtarumas yra liga. Tokių kalbų buvo, bet aš to negaliu teigti, nes tam neturiu pagrindo. Aš nedalyvavau visame tame procese, todėl daug ko galiu ir nežinoti.
– O „VP dešimtuko” įmonių pinigų socialdemokratai rinkimams gavo?
– Ne ir galiu tai atsakingai pasakyti, nes dabar jau esu partijos pirmininkas, esu pavedęs atlikti inventorizaciją, viską suskaičiuoti - sąskaitoje nėra nei vieno „Maximos“ lito.
– Ar „Leo LT” sukūrimą galima laikyti asmenine G.Kirkilo klaida, kuri apskritai gali jam kainuoti politinę karjerą?
– Labai sunku kalbėti apie kitą žmogų, bet manau, kad taip, tai buvo klaida. Taip mano ir daugelis mūsų partijos bičiulių, nes važinėjant po Lietuvą, po LSDP skyrius daugiausiai iš bičiulių sulaukiame priekaištų būtent dėl „Leo LT“.
-Kaip Algirdas Brazauskas vertino visą šį vajų?
– Neigiamai.
- Bet kodėl jis nekalbėjo griežčiau ir radikaliau?
– Per tarybos posėdį, apie kurį aš jau kalbėjau, jis išsakė labai neigiamą nuomonę. Bet po puikios prezentacijos, kurią, beje, parengė Saulius Spėčius, jis tiesiog nusileido ir patylėjo. Nes tikrai buvo labai gerai pasirengta prezentacijai.
– Retrospektyviai jūs galėtumėte paaiškinti, kas įvyko: buvo daug prieštaraujančiųjų, bet akmenį po kaklu valstybė pasirišo?
– Partijos lygiu mes pralaimėjome rinkimus. Visos valstybės mastu, žiūrint kaip ministrui, kaip politikui, tai pavyzdys, kaip negalima kurti bendrovių, ypač kai tai susiję su strateginių objektų statyba ir monopolijomis. Gal ir galėjo būti bendrovė sukurta, net šiek tiek pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, bet Vyriausybė turėtų aiškiau nusistatyti tikslus, ko ji nori iš tokios bendrovės. Pirmiausia reikėjo atlikti galimybių studiją. Galimybių studijoje turėjo būti atsakyta į klausimą, ar išvis Lietuvai reikia atominės elektrinės. Antras dalykas – jau susipažinus su galimybių studija, priimti sprendimus dėl valstybės ir privataus kapitalo įsipareigojimų.
– Bet sutikite, kad padėtis, kaip suprantu iš pokalbio su jumis, yra paradoksali: Vyriausybė, kurioje vairą laikė jūsų dabar vadovaujama partija, kurioje jūs pats buvote įtakingos ministerijos ministras, praėjusiais metais įsteigė bendrovę, kurią dabar, pasitraukę į opozicijos apkasus, jūs kritikuojate...
– Aš visada taip maniau. Dalis partijos taip pat kritikavo. Bet dabartinė Vyriausybė turi atsakyti, ar išvis bendrovė „Leo LT“ reikalinga Lietuvai. Jei reikalinga, tai tada sutvarkyti viską taip, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas – jokiu būdu bendrovės tikslas negali būti pelno siekimas. Be to, turi būti pakeista kainų skaičiavimo metodika. O dabar aš netgi būdamas opozicijoje esu pasiryžęs geranoriškai padėti, nes jaučiuosi atsakingas savo rinkėjams.
– Ydinga šilumos ir elektros kainų skaičiavimo metodika – sena istorija. Kodėl nesiėmėte iniciatyvos keisti kainų skaičiavimo formulės dirbdamas Vyriausybėje?
– Na, aš dabar išsakau tiesiog savo požiūrį. Mane visuomet kaip ekonomistą stebino, kodėl kainos yra tokios, o ne kitokios.
Aš visuomet turėjau savo požiūrį, bet kiekvienas mes buvome atsakingas už savo barą. Aš sakiau savo nuomonę, bet, jei būčiau pasisakęs kategoriškai, tai greičiausiai būčiau turėjęs pasitraukti iš Vyriausybės. Jau vieną kartą taip ir padariau. Aš to nebijojau.
– Vadinasi, LSDP trūksta demokratijos, ten negalima viešai manyti kitaip, jei nori išsaugoti poziciją?
– Čia Vyriausybėje taip, ne partijoje. Dabar jau partijoje tikrai demokratija.
– Bet susidaro įspūdis, kad, kai kalbate apie oligarchus, apie elektros kainas, kritikuojate „Leo LT” tik todėl, kad apie tai pabilusi Jūsų konkurentė Prezidento rinkimuose Dalia Grybauskaitė pelnė daug populiarumo.
– Jūs klystate. Aš visada taip kalbėjau, visada taip kalbu ir visada taip kalbėsiu, nors dėl savo kalbų aš neretai ir nukenčiu. Kodėl aš už „Leo LT“ nebalsavau? Bet aš nesu iš tų žmonių, kurie labai lįstų į eterį – einu tik tada, kai pakviečia.
Manote, ir dabar man lengva su jumis apie tai kalbėti? Juk žmonės skaitys, vertins, ką aš apie savo partiją kalbu, kaip kritikuoju.
„Atgimime“ taip pat skaitykite:
Gelbėjimosi ratas ar pražūtingas eksperimentas
Jau nuo rugsėjo į aukštąsias mokyklas įstoję abiturientai pradės žaisti pagal naująsias taisykles. Vyriausybė pradeda sisteminę aukštojo mokslo pertvarką, grindžiamą laisvosios rinkos principais. Ar rinka bus sutvarkyta?
Lenko korta – ne kliūtis kelyje į Prezidentūrą
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) leido Seimo nariui Valdemarui Tomaševskiui rinkti jį remiančių piliečių parašus, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. A.Lapinskas.
