Komisijos pranešime teigiama, kad vidutinis metinis infliacijos lygis iki 2006 metų kovo mėnesio buvo 2,7 proc. ir šiek tiek viršijo 2,6 proc. pamatinę vertę. Auganti vidaus paklausa, kylančios energijos kainos ir didėjantys netiesioginiai mokesčiai per ilgą laiką esą tampa infliacijos rizikos veiksniais.
Lietuvai užtrenkdama duris į euro zoną, Europos Komisija nusprendė, kad kita į euro zoną nuo kitų metų pradžios pretenduojanti įsijungti šalis Slovėnija kriterijus atitiko.
ES Ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Joaquinas Almunia pasveikino Slovėnijos valdžią, teigdamas, jog nuo liepos iki sausio bus labai svarbus šiai šaliai periodas, einant prie naujos valiutos, tad palinkėjo stiprybės.
Joaquinas Almunia taip pat pagyrė ir Lietuvą už „gerus ekonominės veiklos rezultatus“. „Ir tikiuosi, kad ji greitai atitiks visus narystės euro zonoje sąlygas. Komisija remia šio tikslo įgyvendinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES valstybėse narėse“, - pranešime cituojamas J.Almunia.
Jis žadėjo Europos Komisijos pagalbą Lietuvai, ruošiantis euro įvedimui, siūlė sukurti darbo grupę, kad išanalizuotų, kokius sprendimus ekonominėje politikoje gali naudoti, stabdant infliacijos augimą, tačiau nekenkiant šalies ekonomikai.
„Lietuvos atveju per pastaruosius mėnesius turėjau daug susitikimų, diskusijų su Lietuvos atstovais, ypatingai su finansų ministru. Patariau Lietuvos valdžiai pamąstyti apie tikslo įstoti į euro zoną atidėjimą, palaukiant, kol atitiks kriterijus“, - kalbėjo J.Almunia.
J.Almunia teigė jau 2005 metų pradžioje Lietuvos atstovus įspėjęs apie pavojų dėl pernelyg augančios infliacijos. “Tuo metu Lietuva buvo vienoje geriausių situacijų, tačiau mes jau analizavome duomenis“, - teigė J.Almunia.
„Tikiuosi, kad kitais metais Lietuvai galėsime suteikti teigiamą įvertinimą, bet mes nekeisime kriterijų. Dėl visos Europos Sąjungos interesų Komisija turi vertinti visus kriterijus“, - tikino J.Almunia.
Komisaras pripažino girdėjęs kritikos, kodėl, skaičiuodama infliacijos kriterijų, Europos Komisija naudoja šalių (Švedijos bei Lenkijos), kurios nepriklauso pačiai euro zonai, duomenis.
„Mes esame Komisija, o ne akademikų seminaras, mūsų vienas iš įsipareigojimų - remtis Europos bendrijos steigimo sutartimi, o sutartis kalba apie tris mažiausią infliaciją ES (o ne euro zonoje) turinčias šalis“, - pozicijas gynė J.Almunia.
Visgi pažymėtina, kad vienos iš šalių, kurios duomenys buvo panaudoti infliacijos rodikliui apskaičiuoti, Lenkijos, valiuta nė nėra „pririšta" prie euro, tad jos žemą infliaciją - 1,5 proc. – sukėlė ir nacionalinės valiutos zloto brangimas euro atžvilgiu.
Dėl šios šalies duomenų naudojimo kritiką ne kartą išreiškė Lietuvos Vyriausybės atstovai.
Tuo tarpu 2004 metais rengdama naujųjų ES šalių narių Konvergencijos ataskaitą, Europos Komisija nepanaudojo tos pačios Lietuvos itin žemo – neigiamo – 0.2 proc. - vidutinio infliacijos lygio rodiklio, nes buvo nuspręsta, kad kainų pokyčiai Lietuvoje per tuo metu nagrinėtą laikotarpį buvo išskirtiniai.
Vietoje to buvo pasitelkti kitos, didesnę infliaciją turėjusios šalies duomenys.
Infliaciją lemia dujų kainos
„Gamtinių dujų importo kainos žymiai – apie 40 proc. - išaugo nuo 2006 metų sausio, po to, kai ilgametė sutartis su vieninteliu dujų importuotoju baigėsi. Tai vedė prie dujų, naudojamų maisto gaminimui, šildymui, kainų piko, pridėdama apie 0,1 procentinio punkto prie sausio mėnesio infliacijos. Didžiausia dujų pabrangimo įtaka bus vėlesnė, kai kis administruojamos šildymo kainos", - rašoma Konvergencijos ataskaitoje.
Joje numatomas didelis infliacijos augimas iki 2006 metų pabaigos, nes ją sukels itin brangstanti darbo jėga ir importo brangimas, ypač energetikos sektoriaus, kuris iš dalies atsispindės vartotojų kainų indekse.
„Prognozuojamas vidutinės infliacijos augimas 2006 metais siekia 3,5 proc., palyginti su 2,7 proc. 2005 metų infliacija, - rašoma ataskaitoje. – Žemo infliacijos lygio pasiekimas ir palaikymas vidutinės trukmės periodu priklausys nuo darbo užmokesčio augimo susiejimo su produktyvumo plėtra".
Konvergencijos atsakaitoje pažymima, kad Lietuva atitinka visus kitus – teisinio suartėjimo, valiutos stabilumo, valdžios sektoriaus deficito, valdžios sektoriaus skolos, ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos kriterijus.
„Lietuvos finansinė sistema stipriai integravosi į platesnę ES finansinę sistemą, - giriama Lietuva, tačiau paskutinieji ataskaitos žodžiai sako tvirtai: „Komisija nutaria, kad neturėtų būti Lietuvos, kaip šalies, kuriai taikoma išlyga (kol kas neturėti bendros ES valiutos), statuso pakeitimo".
ES Taryba dėl Lietuvos sprendimo nebepriiminės
J.Almunios atstovė spaudai Amelija Torres DELFI paaiškino, kad, kadangi Europos Komisija pasiūlymo Lietuvai pereiti prie bendros ES valiutos nepateikė, jokio sprendimo šiuo klausimu nebepriiminės ir ES Taryba birželio viduryje.
„Bus priimamas sprendimas dėl Slovėnijos. Tad, jei Lietuvos Vyriausybės atstovai kels Lietuvos klausimą, bus galima diskutuoti. Tačiau tai gali būti tik diskusijos. Nesant Europos Komisijos pasiūlymo, sprendimas priimamas nebus“, - teigė A.Torres.
Lietuva į Europos Komisiją ir ECB, prašydama parengti išankstinį konvergencijos vertinimą, kreipėsi kovo viduryje, nors eilinis vertinimas (ne rečiau kaip kartą per dvejus metus) buvo numatytas rudenį. Lietuvoje jau pasigirdo svarstymų, kad, sulaukusi rudens, šalis galėtų sulaukti pozityvesnio vertinimo, ir įsivesti eurą nuo kitų metų vidurio, o ne sausio pirmosios. Apie kitą, vėlesnę, 2007 metų datą yra prabilęs ir Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
Tačiau, A.Torres teigimu, rudenį Lietuvos konvergencija su kitomis aštuoniomis naujomis ES šalimis (išskyrus teigiamo vertinimo sulaukusią Slovėniją) vertinama nebus, nes prognozės rodo dar labiau didėsiančią infliaciją.
