Programą pristatęs projekto vadovas Jonas Mulevičius, apgailestaudamas, kad „objektas susilaukė tokio rezonanso“, pateikė šūsnį aplinkosaugininkų bei higienistų laboratorijose atliktų tyrimų bei ataskaitų. Pristatytas vasario poveikio aplinkai monitoringas, iš kurio esą aišku, kad nė vienas taršos ingredientas neviršijąs 50 proc. leistinos normos.
Politikams ir savivaldybės specialistams buvo priminta, kad šiuo metu veikia pirmoji gamyklos eilė, ruošiamasi statyti antrąją.
J.Mulevičiaus žodžiais, ketinama statyti dar du pastatus – vieną gamybos cechą ir katilinę – „atsiranda dar vienas kaminas ir gamyba“. Tos gamybos apimtys didėtų trečdaliu. Gamybos metu skleidžiama tarša esą būtų nedidelė, daugiau teršalų išmestų kaminas. Ir čia pat įrodinėta, jog katilinėje būsiąs ypatingas kondensacinis katilas, kuris „per kaminą neišleidžia teršalų“.
PAV programai jau pritarė beveik visos derinančios institucijos, išskyrus Klaipėdos rajono tarybą bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris ir priimsiąs galutinį sprendimą.
Pasak komiteto narių, pačiai programai priekaištų nėra, tačiau „jos visada popieriuje gerai atrodo“. Klausimas esąs kitas – ar tikslinga ją plėsti, juolab kad patys užsakovai, gavę leidimą pradėti veiklą, iškart neužsiminė rajono tarybai apie galimą plėtrą. Įmonės kaimynystė bei bendra chemijos pramonės plėtra klaipėdiečiams nepatinkanti, bet, kaip sakė komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila, „yra specialistai, jie ir sprendžia, o ne mūsų norai ar nenorai“.
