Gruodžio pabaigoje neviešai platintą 20 mln. eurų vienų metų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisiją išpirko "DnB Nord" bankas. Nei bankas, nei Finansų ministerija neatskleidė, ar brangiai skolintasi, tačiau viešumoje svarstyta, kad Vyriausybė galėjo pasiskolinti už 8–8,5 proc. palūkanas.
Netrukus bankas šios emisijos obligacijas ėmė platinti savo klientams. Jiems už vienų metų trukmės Vyriausybės vertybinius popierius eurais siūlytos 7,5 proc. palūkanos. Baigiantis metams dar vieną 40 mln. eurų VVP emisiją pirko "Swedbank".
Nelengvi pinigai
Praėjusią savaitę Finansų ministerija neviešai išplatino dar dvi VVP emisijas ir skolon gavo 70,03 mln. eurų. Vertybinių popierių taip pat įsigijo minėti bankai. "DnB Nord" ir vėl savo klientams siūlė pirkti emisijos eurais obligacijas, tiesa, jau už 6,7 proc. palūkanas. Tai liudija, kad šį kartą ir Vyriausybei skolinta mažesnėmis palūkanomis nei prieš Naujuosius metus.
Andrius Načajus, "Dnb Nord" banko Investicinės bankininkystės vadovas, teigė, kad tai įprasta praktika, kai bankas, įsigijęs VVP, vėliau obligacijas platina klientams.
"Bankas skolina Vyriausybei ir sudaro galimybę savo klientams jai paskolinti ir tuo pačiu uždirbti", – aiškino banko atstovas.
Kiek iš tokio tarpininkavimo uždirba bankas, galima apskaičiuoti tik apytiksliai. Tarkime, 20 mln. eurų VVP išpirkęs bankas, jeigu skolino už 8,5 proc. palūkanas, obligacijas klientams pasiūlė už procentu mažesnes palūkanas. Tuomet tarpininkavimo paslaugų pajamos gali siekti apie 200 tūkst. eurų.
A.Načajus tikino, kad tai nėra tokia pelninga veikla, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio: "Kad būtų galima obligacijas išplatinti daugeliui, reikia turėti tinklą ir jį išlaikyti. Suprantama, ir bankui turi likti šiek tiek pelno. Kiti bankai irgi galėtų tuo užsiimti, bet taip nesielgia. Vadinasi, šis pelnas nėra jau tokie lengvi pinigai.
Obligacijos vilioja
Pašnekovas nenorėjo sutikti, kad bankui yra parankiau skolinti valdžiai nei verslui, kuris ir toliau skundžiasi negalintis gauti paskolų: "Pačios įmonės pripažįsta, kad šiuo metu jų padėtis yra visai kitokia nei prieš metus ar dvejus. Taigi natūralu, kad ir bankai kitaip elgiasi."
Jis dienraščiui patvirtino, kad klientai gana aktyviai domisi banko siūlymu įsigyti obligacijų. "Tai rodo, kad gyventojai pasitiki Vyriausybe. Galima sakyti – tai alternatyva taupymo lakštams, apie kuriuos pastaruoju metu tiek daug kalbama", – sakė banko atstovas.
Be to, bankininkai turi ir dar vieną argumentą – VVP platinimas šiek tiek judina sustingusią kreditavimo rinką. Valstybė pasiskolintus pinigus išmoka verslui už suteiktas paslaugas arba gyventojams, o milijonus paskolinęs bankas mainais pritraukia pinigų iš savo klientų.
"Žinoma, būtų galima laikyti įsigytus VVP banko portfelyje, kol jie bus išpirkti, ir gauti didesnę maržą. Tačiau sudarydami galimybę jų įsigyti gyventojams mes tikimės į rinką pritraukti naujų pinigų", – aiškino A.Načajus.
Džiaugiasi, kad gavo
Finansų ministras Algirdas Šemeta dienraščiui pripažino, jog valstybė negali diktuoti skolinimo sąlygų bankams, todėl lieka džiaugtis, kad valdžia apskritai turėjo galimybę pasiskolinti.
"Negalime priversti bankų elgtis taip, kaip norime, nustatyti jiems kokias nors veiklos ar skolinimo taisyklių. Tai privatus verslas. Taigi jie elgiasi taip, kaip jiems atrodo tinkama šiomis aplinkybėmis. Tiesa, kalbant apie skolinimą valstybei, tam tikrų tarptautinių kriterijų esama. Ir Lietuvoje veikiantys bankai jais, be abejo, vadovaujasi. Tie kriterijai, kaip ir kiti rodikliai, taip pat priklauso nuo ekonominės padėties. Manau, finansų sektorius patikėjo mūsų priimtais sprendimais, nes skolinimosi kaina mums sumažėjo. Ji turėtų mažėti ir toliau, nes palūkanų litais ir eurais atotrūkis šiuo metu yra gana didelis. O galop paskolos atpigs ir verslui", – paguodė verslininkus finansų ministras.
Versle per daug rizikos
Finansų analitikų asociacijos (FAA) vadovė Daiva Rakauskaitė įsitikinusi, kad VVP perkantys bankai taip ieško būdų užsidirbti.
"Iš vienos pusės, tai – normalus verslas. Iš kitos, bankai bijo skolinti verslui, nes negali įvertinti įmonių perspektyvos. O skolinti valstybei visuomet paranku – tai mažiausia rizika ir garantuotos palūkanos", – kalbėjo FAA vadovė.
Tačiau pats faktas, kad bankai skolina valstybei, pirmiausia rodo, jog pinigų yra, nors pastaruoju metu primygtinai aiškinama, kaip jų trūksta.
"Kodėl bankai neskolina verslui? Ogi negali įvertinti, ar įmonės grąžins paskolas ar ne. Tačiau tai, kaip dabar elgiasi bankai, sakyčiau, labai trumparegiška. Dar visai neseniai bankai patys siūlydavo įvairiausių palankių sąlygų, brukdami paskolas verslui. O dabar, kai įmonėms iš tiesų reikia pinigų, bankai suranda įvairiausių paaiškinimų, kad atsakytų. Įmonėms teks prie to prisitaikyti ir dirbti skolinantis kuo mažiau arba surasti kitų kreditavimo šaltinių. Tačiau verslas tai atsimins. Kai ekonominė padėtis pagerės, bankai turės problemų, nes neturės kam įsiūlyti paskolų", – prognozavo D.Rakauskaitė.
Anot jos, padidėjus mokesčiams vis daugiau įmonių gali grįžti į šešėlį: "Jau pernai spalį daug įmonių atsiėmė pinigus iš bankų, kad galėtų vykdyti šešėlinius atsiskaitymus."
Abejonės dėl skaidrumo
Skolinimosi sandorių užkulisiuose Vyriausybei negailima kritikos. Valdantieji iš pradžių pasiskelbia, kaip valstybei trūksta pinigų, o tik paskui platina VVP. Taigi natūralu, kad bankai pasistengė kuo aukščiau pakelti palūkanų kartelę. Kita vertus, dabar Vyriausybei skolintis vis lengviau, nes ir paskolų poreikis sumažėjo.
"Manome, kad Vyriausybė turi reikalingas lėšas skolintis viešai ir skaidriai, o ne už uždarų durų, kaip yra dabar. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl skaidrumo ir paskolų brangumo", – pareiškė socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas.
Pasak jo, labai keista, kad premjeras Andrius Kubilius, prašydamas gyventojų supratimo ir paramos antikriziniam planui, neleidžia Lietuvos gyventojams investuoti turimų lėšų Vyriausybės planui įgyvendinti.
"Vyriausybė turėtų kuo greičiau išleisti vertybinių popierių emisiją, kad žmonės galėtų savo lėšas saugiai investuoti į valstybinius projektus", – teigė socialliberalas.
Nuo taupymo lakštų pučiamos dulkės
Valstybė galėtų skolintis iš gyventojų, kaip tai darė prieš dešimtmetį, išleisdama taupymo lakštus. Jų platinimą Finansų ministerija sustabdė 2003-ųjų birželį. Tačiau bankai netrykšta entuziazmu, girdėdami apie valdžios planus skolintis iš gyventojų.
"Bankų reakcija natūrali. Nuogąstaujama, kad gyventojai atsiims indėlius ir už santaupas įsigis taupymo lakštų. Anksčiau valstybė galėjo pasiūlyti aukštesnes palūkanas nei bankai, ir gyventojai mielai skolino", – teigė FAA vadovė D.Rakauskaitė.
Finansų ministras A.Šemeta pareiškė, kad Vyriausybė jau vasarį pristatys naują modelį, pagal kurį gyventojams bus pasiūlyta įsigyti taupymo lakštų. Leidžiant taupymo lakštus norima išvengti padėties, kad žmonės atsiimtų pinigus iš bankų ir investuotų juos į lakštus.
"Norime žinoti, kokie mūsų įsipareigojimai yra kiekvieną dieną, todėl negalime platinti taupymo lakštų, kuriuos galima grąžinti valstybei vos ne kiekvieną dieną. Dėl to turime parengti naują tvarką, naujus platinimo kanalus. Ir dar viena svarbi užduotis yra, jeigu tokią sistemą pradėsime naudoti, – kad į ją ateitų pinigai būtent tų žmonių, kurie juos laiko ne bankuose, ir neatsitiktų taip, kad žmonės išims pinigus iš bankų ir dės į vertybinius popierius", – LTV laidoje "Savaitė" kalbėjo A.Šemeta.
