Mažas pajamas gaunantys gyventojai ieško maisto produktų turgavietėse, specializuotuose gamintojų kioskuose. Dideliuose prekybos centruose pirkėjai taip pat atidžiau renkasi prekes, mažiau perka brangesnių. Žmonės vartoja mažiau energijos.

Ūkininkai irgi veržiasi diržus, jau nesilaiko visų žemės dirbimo, kultūrų auginimo technologijų, tenkinasi senąja technika, atsisako planų pirkti naują.

Taupo kaip įmanydamas

Apie 1000 ha valdantis Kauno rajono ūkininkas Kęstutis Bružikas pasakojo dar vasarą pradėjęs ruoštis sunkmečiui. „Planavau pirkti naujų sunkvežimių, bet nusprendžiau suvirinti surūdijusius senųjų „KamAZ“ kėbulus, – šypteli žemdirbys. – Dar ketinau išsimokėtinai pirkti naują visureigį, bet dar pavažinėsiu su senuoju 17 metų džipuku.“

K.Bružikas atidžiau svarstė, kiek žemės apsėti, kiek – palikti dirvonuoti. Žemdirbys prisipažino bandęs taupyti pirkdamas mažiau trąšų, pesticidų ir chemikalų. „Jei laikyčiausi visų rekomendacijų, javams, rapsams išlaidos hektarui padidėtų visu tūkstančiu litų. Dabar ir manęs, ir kolegų, su kuriais pabendrauju, nedomina siūlomos įvairių chemikalų, trąšų nuolaidos – apie jas galvosime pavasarį. Taip pat taupiau degalus dirbdamas žemę.“

Miestiečiai skaičiuoja centus

Kaunietė pensininkė Genutė Danilevičienė sakė, kad jau senokai lankėsi prekybos centruose. „Viską perku turguje ir mėsos, pieno gamintojų kioskuose, taip pat iš atvažiuojančio į miestą ūkininko“, – prisipažino moteris.

G.Danilevičienė sakė įpratusi taupyti ir buityje. „Gamindama maistą ant viryklės, prisuku dujas, nedeginu be reikalo nė vieno šviestuvo, tik štai šildymo jau nepritaupysi“, – skėstelėjo rankomis ji.

Antanas ir Irma Petkevičiai, auginantys du mažamečius vaikus, sakė atsisakę stacionaraus telefono. „Mums užtenka pigių papildymo kortelių, kurios tarpusavyje leidžia kalbėtis nemokamai. Jas nupirkome ir tėvams, todėl jie irgi naudojasi tik mobiliuoju ryšiu“, – aiškino jie.

Antanas, dirbantis vairuotoju, uždirba 2000 Lt, Irma už 1300 Lt pluša konditerijos įmonėje. Sutuoktiniai apsiperka prekybos centruose, bet kai kurias prekes įsigyja ir turguje. „Ten ieškome mėsos, žuvies. Daugelį drabužių, ypač vaikams, perkame dėvėtų drabužių parduotuvėse“, – prisipažino jie.

Antanas sakė šviestuvams jau neperkantis stipraus galingumo lempų. „Anksčiau sukdavome 100 vatų, o dabar – 60, – sakė vyras. – Dar neskaičiavome, ar daug sutaupome energijos, bet mums kiekvienas centas svarbus.“

Bendrovės Vakarų skirstomųjų tinklų Elektros tiekimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Jankauskas pastebi, kad pastaruoju metu mažiau suvartojama elektros energijos.

Įpročiai keičiasi

Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Mariaus Busilo, prekybininkai dar nejaučia didesnio pirkėjų atoslūgio. „Valgyti vis tiek reikia, o ir gražiai atrodyti lietuviams svarbu, tad perkami ir drabužiai, – aiškino jis. – Todėl prekybininkai dar negali smarkiai skųstis, nors pirkėjai jau neperka taip, kaip anksčiau.“

Direktorius pastebėjo, kad labai sumažėjo brangesnių prekių paklausa. „Prekes žmonės renkasi atidžiau, pasvarsto, ar jų tikrai reikia, todėl ir prekybininkų pajamos jau mažesnės, o pirkėjų krepšelis pigesnis, – sakė jis. – Parduotuvėms, prekybos centrams teks labiau orientuotis į pigesnes prekes, iš kurių uždirbama mažiau.“

Nedžiūgauja ir dėvėtų drabužių pardavėjai. Didmeninės šių prekių prekybos įmonės „Krelista“ savininkas Arnoldas Lichogubas tvirtino, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų rudeniu, perpus mažiau parduodama drabužių.

Mažiau kelionių ir seminarų

Kelionių agentūros „Kelionių akademija“ pardavimo vadovė Deimantė Mitriūtė sakė, kad žmonės jau ne taip noriai renkasi keliones į tolimesnes šalis. „Matyt, dėl palankių kainų ir panašaus vietos pragyvenimo lygio pasitenkinama kelionėmis į Latviją, Estiją, Lenkiją, Baltarusiją“, – kalbėjo ji. Jos nuomone, sumažėjusį susidomėjimą šiltaisiais kraštais lėmė pakilusios kelialapių kainos. „Pernai į Egiptą galėjai nuvykti už 1000 Lt, o šiemet tam reikia jau ne mažiau kaip 1400 Lt“, – sakė D.Mitriūtė.

Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė teigė, kad kaimo turizmo sodybose taip pat mažiau klientų. „Antra vertus, vien šiemet pradėjo veikti 120 naujų sodybų, todėl padidėjo ir pasiūla. Manau, artėjančioms šventėms jos turės darbo, nes kad ir kaip būtų sunku, visi nori švęsti atsipalaidavę nuo ruošos rūpesčių“, – vylėsi ji.

Daugelis kalbintų įmonių vadovų sakė, kad šiemet atsisakys kalėdinių vakarėlių darbuotojams. Anykščių rajone esančios kaimo turizmo sodybos „Barono vila“ savininkė Rūta Baronienė pastebėjo, kad gerokai sumažėjo ir įmonių rengiamų seminarų, įvairių vakarėlių. „Pernai jau nuo spalio visi savaitgaliai ir net paprastos dienos buvo rezervuotos iki Naujųjų metų, – prisimena ji. – Dabar situacija kitokia. Kol kas nemažėja tik vestuvininkų užsakymų.“

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per šiuos metus sudaryta 3,8 tūkst. draudimo sutarčių. Palyginti su praėjusiais metais, draudimo sutarčių sumažėjo 3,1 proc. Labiausiai mažėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir sveikatos draudimo sutarčių, taip pat stoja gyvybės draudimo rinka. „Blogėjanti šalies ūkio padėtis, infliacija, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, pasikeitusi bankų paskolų politika, apyvartinių lėšų trūkumas ir stringantys atsiskaitymai tarp verslo subjektų artimiausiu metu toliau stabdys tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo rinkos augimą“, – mano Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Audrius Linartas.

Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad mažiau automobilių KASKO, privalomųjų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudaroma dėl kritusių naujų automobilių pardavimų.

Įmonės ieško išeičių

Bendrovės „Teo“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis sakė, kad įmonė, norėdama palengvinti mokesčių naštą, parengė planą, kaip padėti socialiai remtiniems žmonėms, kad šie neatsisakytų paslaugos.

A.Bubnelio teigimu, fiksuotosios telefonijos klientų skaičius jau keletą metų yra mažai kintantis. „Mūsų atlikti tyrimai rodo, jog taupydami gyventojai visų pirma bus linkę atsisakyti brangesnių paslaugų – koncertų, kino filmų ir panašių pramogų. Interneto ar televizijos paslaugos yra santykinai pigesnės“, – įsitikinęs jis.

Logistikos įmonės „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ direktorius Vacys Oželis sakė, kad jų bendrovė rado nišą taupančioms įmonėms. „Kepykloms ir kitiems gamintojams išvežiojame prekes po parduotuves ir taip mažiname jų transporto išlaikymo, produkcijos išvežiojimo išlaidas, – kalbėjo jis. – Veikiame neseniai ir randame daug klientų, galėtume plėstis, bet bankai vengia finansuoti mažų įmonių plėtrą.“

KOMENTARAI

Julita Varanauskienė, SEB banko Šeimos finansų ekspertė

Šeimoms, planuojant išlaidas, skolinimąsi, reikėtų įvertinti tai, kad niekas neapsaugotas nuo darbo netekties, atlyginimo sumažėjimo. Valstybės nedarbo draudimas yra apie tūkstantį litų per mėnesį ir tik ribotą laikotarpį, tad reikia apskaičiuoti, ar tokiu atveju bus įmanoma padengti skolas. Daug saugiau sunkmečiu turėti santaupų nenumatytoms išlaidoms.

Pagrindinis mūsų pajamų vagis yra smulkios išlaidos. Pirkdami mažai reikalingus, iš pirmo žvilgsnio nebrangius daiktus galiausiai susiduriame su pinigų trūkumu. Reikėtų aiškiai nustatyti savo išlaidų ribas ir griežtai jų laikytis.

Marius Buivydas, Finansų maklerių įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius

Didžiąją valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sudaro vartojimas – apie 70 proc. Sunkmečiu, kai žmonės pradeda taupyti, mažiau pirkti, įmonės gauna mažesnes pajamas, taip pat mažėja jų darbuotojų atlyginimai. Taip susidaro užburtas ratas. Esu įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai aktyvesnio vaidmens turi imtis valstybė. Ji turėtų ne didinti mokesčius, o atvirkščiai – skolintis pinigų ir už juos kurti darbo vietas, įgyvendinti viešuosius projektus, programas – pavyzdžiui, tiesti kelius, statyti valstybinius objektus, atnaujinti būstus ir pan.

Dabar siekiama sutaupyti 5 mlrd. Lt biudžetui, tačiau tai nepaskatins vartojimo, o netgi jį sumažins. Taigi toliau mažės BVP, rinkoje vyraus pesimistinės nuotaikos, vis tiek trūks pinigų.