Jau kitą savaitę miesto Taryba turės apsispręsti dėl didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano korektūros. Jei politikai pritars pakeitimams, Panevėžyje iškils gerokai didesni, nei buvo numatyta prieš porą metų, trys prekybos centrai šalia pagrindinių miesto gatvių – Klaipėdos g. 64, Smėlynės g. 202 ir Aukštaičių g. 56.
Dar 2006 m. Tarybos patvirtintame specialiajame plane buvo numatyta, kad šiose vietose galima statyti ne didesnius nei 1000 kv. metrų prekybos centrus.
Politikams įteisinus plano pakeitimus Klaipėdos g. būtų statomas iki 7000 kv. m baldų prekybos centras, Smėlynės g. ir Aukštaičių g. – 1500 kv. m maisto prekių parduotuvės.
Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacija įsitikinusi, kad, atvėrusi kelią monopolininkams, miesto valdžia vietinius prekybininkus pasmerktų bankrotui. Pasak asociacijos pirmininko Kazio Grabio, nors smulkieji verslininkai valdininkams ne kartą yra išsakę pastabas dėl plano pakeitimo, į jas liko neatsižvelgta.
„Dar praėjusią savaitę lankantis miesto mero Povilo Vadopolo kabinete mums buvo tvirtinama, kad Klaipėdos g. planuojama statyti iki 6000 kv. m prekybos centrą, o jau šią savaitę Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto posėdyje paaiškėjo, kad numatoma net iki 7000 kv. m Mums buvo meluojama“, – teigė K.Grabys.
Reikalauja vienodų sąlygų
Pasak K.Grabio, asociacija neprieštarauja, kad Klaipėdos g. ir Tulpių g. sankirtoje vietoje dabartinės nesutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės iškiltų estetiškai atrodantis baldų prekybos centras, tačiau iš valdininkų reikalauja vienodų sąlygų visiems miesto verslininkams.
„Prie 10 tūkst. kv. m prekybos centro privaloma ne mažesnė nei 300 vietų automobilių aikštelė. Vadinasi, būsimas baldų prekybos centras Klaipėdos g. privalėtų įrengti apie 250 vietų aikštelę, tačiau kažkodėl numatoma tik 90. Netgi kai Aukštaičių g. buvo statomas iki 1000 kv. m „Vasario“ prekybos centras, reikalauta 70 vietų aikštelės“, – priminė K.Grabys.
Maža to, asociacija įsitikinusi, kad teikdama tokią specialiojo plano korektūrą Savivaldybė pažeidžia pačios nustatytą taisyklę, jog prekybos centrai vienas nuo kito privalo būti ne arčiau nei už 300 metrų.
K.Grabys įsitikinęs, kad planuojamą statyti Aukštaičių g. 56 prekybos centrą ir „Vasarį“ skirtų kur kas mažesnis atstumas.
„Pasekmes suprantame visi – „Vasaris“ bankrutuos, nes negalės manipuliuoti kainomis taip, kaip monopolininkas“, – prognozavo K.Grabys.
Smulkieji verslininkai valdininkams iškėlė sąlygas ir dėl Smėlynės g. vilniečių bendrovės ketinamos statyti maisto prekių parduotuvės.
„Asociacija prekybos centrui toje vietoje neprieštarauja, tačiau – ne maisto prekių. Smėlynės gatvė ir taip jau užkimšta tokiomis parduotuvėmis“, – pareiškė pirmininkas.
Varžytis beprasmiška
K.Grabys pripažino abejojantis, ar Savivaldybė atsižvelgs į vietinių verslininkų išsakytas pastabas. Anot jo, iki šiol valdininkai smulkiųjų prekybininkų reikalavimus „ciniškai ignoravo“.
„Valdžia kerta šaką, ant kurios pati sėdi. Panevėžio įmonių savininkai moka mokesčius į miesto biudžetą. Iš kitų miestų atėję verslininkai mokės ten, kur įregistravę įmonę, išskyrus žemės mokestį. O Panevėžys, ko gero, netrukus bus nebe Aukštaitijos, o prekybos centrų sostinė“, – pažymėjo asociacijos vadovas. Jo nuomone, smulkiesiems verslininkams varžytis su prekybos gigantais – beprasmiška.
„Pirkėjas eis ten, kur didesnis prekių asortimentas. Mažosios parduotuvėlės tokio pasiūlyti negali. Monopoliniai prekybos tinklai savo sąlygas diktuoja netgi gamintojams. Esant tokia situacijai smulkieji neturi jokių galimybių mažinti kainų“, – vardijo K.Grabys.
Uždrausti negali
Skaičiuojama, kad 2009-ųjų pradžioje šalyje veiks apie 40 prekybos centrų. Europos Sąjungos 1000 gyventojų tenka 205 kv. m prekybos centrų nuomojamo ploto, Lietuvoje – 185 kv. m.
Prekybos monopolininkų plėtrą reguliuojančių valstybės teisės aktų nėra – už tai atsakomybę prisiima savivaldybės.
„Vietinių verslininkų nepasitenkinimas suprantamas. Aišku, kad tokia konkurencija jiems trukdo. Bet uždrausti prekybos centrų plėtrą nėra priemonių. Mes negalime jiems drausti, tik reguliuoti: arčiau miesto centro mažesnius statyti, toliau – didesnius. Nežinau teisės aktų, kurie apibrėžtų rinkos persisotinimą prekybos centrais“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis.
Nors Savivaldybė daugiau prašymų dėl prekybos centrų plėtros nėra sulaukusi, tačiau, architekto nuomone, Aukštaitijos sostinė monopolininkams įdomi.
„Vilnius jau užkištas, ten nebėra kur plėstis. O Panevėžyje verslininkai tam dar mato galimybių“, – teigė S.Matulis.
Plėtrai vietos yra
Aukštaičių g. 56 dar vieną prekybos centrą mieste ketinančios statyti „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė patvirtino, kad Panevėžyje bendrovė įžvelgianti potencialą ir netgi, nepaisydama vartotojams siaubą keliančio ekonominio sunkmečio, plėtros neplanuoja stabdyti.
„Visi veikiame toje pačioje rinkoje pagal galiojančius teisės aktus ir vietos, manau, visiems turi užtekti. O ką pasirinkti – prekybos centrą ar smulkiojo prekybininko parduotuvę, palikime spręsti pačiam pirkėjui“, – teigė R.Juodkienė.
Kad Lietuva dar neišnaudojusi visų plėtros galimybių, įsitikinęs ir Prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas.
„Europos Sąjungos valstybės, netgi Prancūzija, kuri labiausiai buvo nusiteikusi prieš didžiuosius prekybos centrus, dabar keičia poziciją ir pritaria, kad jie turėtų būti kuriami būtent miestų centruose – kuo arčiau vartotojo. Lietuvoje plėstis vietos dar yra, o nuo to laimės tik vartotojas“, – tvirtino M.Busilas.
Direktoriaus nuomone, užuot sukusios galvą, kokiu būdu riboti prekybos tinklų plėtrą, savivaldybės turėtų spręsti, kaip paremti smulkųjį verslą, kad šis sugebėtų prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.
