Pirmadienį keturių partijų lyderiai pasirašys Permainų koalicijos sutartį, kurios vienas iš priedų - krizės įveikimo planas.
Pasibaigus deryboms TS-LKD lyderis dar kartą akcentavo, kad įgyvendinus šį planą būtų sutaupyta per 5 mlrd. Lt - biudžeto deficitas sumažės 4 mlrd. litų: 2 mlrd. Lt sutaupant ir 2 mlrd. Lt surenkant papildomų pajamų. Dar apie 1,3 mlrd. litų planuojama gauti pardavus "Mažeikių naftos" akcijas bei sumažinus įmokos dalį į privačius pensijų fondus.
Penktadienį ryte Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partijos (TPP), Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei Liberalų sąjūdžio atstovai susirinko tartis, kaip įveikti finansų ir ekonominę krizę. Užuot sudėję paskutinius taškus ant „i“, kaip žadėta anksčiau, jie toliau ginčijosi dėl įvairių mokesčių keitimo.
Siūlo veržtis diržus ir Seimui
Kaip po ilgiau nei pustrečios valandos trukusių derybų žurnalistams sakė liberalų lyderis Eligijus Masiulis, yra „sutarimas ties daugeliu dalykų“, tačiau iki šiol ietys laužomos dėl nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui.
„Nerandame galutinio sprendimo, ar mokestį taikyti visam, ar daliai reinvestuojamo pelno. Mūsų galva, tai yra labai svarbus faktorius Lietuvos ekonomikai, verslui, norint atsilaikyti prieš ateinančius sunkius laikus“, - sakė Liberalų sąjūdžio vadovas.
Be to, nesutariama dėl PVM lengvatų vaistams. Mat būsimoji koalicija žada naikinti visas PVM lengvatas, išskyrus vieną – už šilumos energiją (tiesa, ir pastaroji galios tik šį šildymo sezoną, o nuo kitų metų bus naikinama). Taigi neliks PVM lengvatų vaistams, viešbučių paslaugoms.
Dabar PVM vaistams siekia 5 proc., o po reformos jis turėtų padidėti iki 20 proc. „Ieškome kompensavimo mechanizmų, kad panaikinimas vaistams neatsilieptų socialiai jautriausiems sluoksniams“, - tikino E. Masiulis.
Šiuo metu 5 proc. PVM tarifas yra taikomas laikraščiams, apgyvendinimo paslaugoms, maistui, šildymui. Visos lengvatos, išskyrus šildymui, bus panaikintos.
Anot jo, taip pat siūloma mažinti Seimo išlaidas. Išvakarėse parlamentarai nustatė gerokai didesnes Seimo narių algas, nors ir apkarpė priemokas. E. Masiulio žodžiais, būtų galima sumažinti priemokas kanceliarinėms išlaidoms, kurios dabar siekia beveik 3 tūkst., iki 1-1,5 tūkst. Lt, o parlamentarui skirti tik po vieną padėjėją.
Šios priemonės esą leistų sutaupyti 7-8 mln. Lt. Be to, planuojama 12 proc. sumažinti Seimo administracijos darbo užmokesčio fondą.
„Siūlome antikrizinių priemonių planą ir siūlome veržtis diržus visiems, taigi natūralu, kad pirmiausiai diržus turėtų veržtis tie, kurie tai siūlo daryti“, - pažymėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Jo teigimu, krizės įveikimo planą koaliciją formuojančių partijų lyderiai pasirašys tik tada, kai bus susitarta dėl konkrečių formuluočių nesutarimų keliančiais klausimais. „Jei išsiskirs nuomonės vienu ar kitu klausimu, galime palikti klausimus netolimai ateičiai, kai svarstysime 2009 m. biudžeto projektą“, - siūlė liberalų lyderis.
Liberalcentristų mokesčių pokyčiai netenkina
TS-LKD vadovas, kandidatas į premjerus Andrius Kubilius viliasi, kad planą pavyks parafuoti jau penktadienį pavakary. Tokiu atveju jį būtų galima pasirašyti pirmadienį.
Kaip jau buvo skelbta, ketvirtadienį koalicija sutarė, kad trys svarbiausi mokesčiai – PVM, pelno ir gyventojų pajamų (GPM) – nuo kitų metų sausio 1 d. bus vienodi – po 20 proc.
GPM sieks 15 proc., tačiau 5 proc. sudarys sveikatos draudimo mokestis, kuris nebus atskiras. „Sodros“ įmokos privatiems pensijų fondams, bent kol bus įveikta krizė, turėtų sumažėti nuo dabartinių 5,5 proc. iki 3 proc.
Pasak LiCS vadovo Artūro Zuoko, sveikatos biudžetas kitąmet turėtų nemažėti, o kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Algis Čaplikas yra pasirengęs pateikti priemones, kaip tai užtikrinti.
Ateityje, kaip teigė A. Zuokas, visi turėtų patys mokėti „Sodros“ mokesčius, kad galėtų sukaupti pensiją. Tuo metu patentus žadama leisti gauti tik amatininkams, kad taip neliktų spragų išvengti mokesčių.
Be to, mokestis už dividendus, dabar siekiantis 15 proc., turėtų ūgtelėti iki 40 proc.
A. Zuoko teigimu, suformavus Vyriausybę planuojama sudaryti darbo grupę, kuri parengtų naują planą, kaip skatinti verslo augimą Lietuvoje ir sukurti pagrindą ekonomikos atsigavimui.
„Nuo socialdemokratiškos politikos pradedame grįžti į dešiniąją“, - džiaugėsi LiCS vadovas, tačiau apgailestavo būsimoje koalicijoje su kolegomis turėsiantis per mažai balsų – tik 9 mandatus, kad galėtų įgyvendinti daugiau savo siūlymų.
„Jei mandatų būtų daugiau, manytume, kad reikėtų elgtis kitaip. Mokesčių didinimas, kai žmonės ir verslas neturi iš ko mokėti, nėra geriausias kelias sprendžiant ekonomines ir finansų problemas. Deja, pralaimime šitą ginčą, nes neturime didesnio svorio“, - kalbėjo A. Zuokas.
Žadama, kad planuojami mokesčiai bus laikini ir galios dvejus metus. Po metų žadama įvertinti, ar dabar parengtas krizės įveikimo planas veikia.
