Visi mokesčių ir kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Trys svarbiausi mokesčiai - pridėtinės vertės (PVM), pelno ir gyventojų pajamų mokestis nuo kitų metų sausio pirmosios bus vienodi - po 20 procentų.
Gyventojų pajamų mokestis sieks 15 proc., tačiau 5 proc. sudarys sveikatos draudimo mokestis, kuris nebus atskiras.
Dividendai bus apmokestinami tuo pačiu tarifu, kaip ir dabar - 15 procentų.
"Sodros" įmokos privatiems pensijų fondams bus mažinamos nuo dabartinių 5,5 proc. iki, pasak įvairių šaltinių, 2 arba 3 procentų.
Bus naikinamos lengvatos
Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus vienintelę - už šilumos energiją. Tačiau ji galios tik šį šildymo sezoną, o nuo kitų metų ji bus naikinama.
PVM lengvatos vaistams, viešbučių paslaugoms taip pat bus panaikintos.
Taip pat mažiau išmokų iš biudžeto bus moka tiems šalies gyventojams, kurie gauna didelį darbo užmokestį.
Pasak A.Šemetos, jeigu keturių asmenų šeimos pajamos sieks daugiau negu 4 tūkst. litų, ji negaus "vaiko pinigų", kurie dabar siekia 52 litus. "Vaiko pinigai" bus mokami visoms šeimoms, nepriklausomai, kokios bus jos pajamos, auginančioms vaikus iki trejų metų.
Pasiturinčios šeimos gali nesitikėti nemokamo vaikų maitinimo mokyklose.
Socialinės išmokos bus skiriamos toms šeimos, kurių pajamos vienam asmeniui bus ne daugiau kaip trys valstybės remiamų pajamų dydžiai. Nuo šių metų valstybės remiamos pajamos yra 285 litai, o kitais metais numatoma jas didinti iki 395 litų.
Koalicijos lyderis Andrius Kubilius žadėjo, kad per pirmas naujos Vyriausybės savaites labai daug dėmesio bus skiriama finansinių instrumentų, kurie paskatintų bankus kredituoti verslą, sukūrimui.
Jis pabrėžė, kad visoms valstybinėms institucijoms teks "diržus susiveržti" 12 procentų.
Tačiau liberalcentristų atstovas Algis Čaplikas žurnalistams tvirtino, kad ketvirtadienį koalicijos lyderiams pavyko susitarti dėl esminių dalykų.
"Dėl galutinio susitarimo mes galėsime pasakyti penktadienį, kada bus matomas to antikrizinio plano galutinis tekstas", - sakė A.Čaplikas.
Jis pabrėžė, kad dar "abejonių lieka", todėl kandidatui į finansų ministrus yra pateikti keli klausimai, į kuriuos penktadienį laukiama atsakymo.
A.Čapliko teigimu, reikalinga išlaidų kompensavimo kai kuriems žmonėms tvarka, jeigu išaugs vaistų kainos panaikinus PVM. Dabar vaistams taikomas 5 proc. PVM, o nuo kitų metų jis sieks 20 proc.
Jis taip pat tvirtino, kad krizės įveikimo planas gali būti koreguojamas kur kas greičiau - kai Vyriausybė pradės dirbti ir gaus naujus duomenis apie šalies ekonomikos ir finansų sistemos būklę.
Liberalcentristas į Seimą išrinktas Žilvinas Šilgalis sakė, kad partijos netenkina tai, kad krizės įveikimo plane numatytas mokesčių didinimas.
"Tai mes partneriams išsakėme labai aiškiai. Ryt matysime, kaip bus", - kalbėjo Ž.Šilgalis.
Liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis informavo, kad plane numatytas naujų smulkaus ir šeimos verslo rėmimas - sukūrus verslą pirmus metus nereikės mokėti 80 proc. mokesčių, antrus metus - 50 proc., o nuo trečių tektų mokėti visus mokesčius.
Naujoji valdžia taip pat ketina peržiūrėti Darbo kodeksą ir numatyti lankstesnį atleidimą iš darbo ir priėmimą bei lankstesnį atlyginimo mokėjimą.
Pasak E.Masiulio, nuo kitų metų dalis įmonių į naujas technologijas investuojamo pelno nebus apmokestinama.
"Jeigu, tarkime, įmonė investuos iš gauto pelno milijoną į naujus kompiuterius, naują įrangą, naujas technologijas, 0,5 mln. litų sieksiančios investicijos nebus apmokestinamos", - sakė E.Masiulis.
Susitarta, kad Krašto apsaugos ministerijos kitų metų finansavimas bus sumažinamas 42 mln. litų.
M.Leika: tokių reformų reikėjo bent prieš 2 m.
Finansų analitikas Mindaugas Leika sveikina šiuos siūlymus ir tikisi, kad įvairioms interesų grupėms nepavyks palenkti naujosios valdžios palikti dalies PVM lengvatų.
„Mes privalome šiek tiek susiveržti diržus, nes skolintis rinkose yra pakankamai brangu", - tvirtino jis.
Tiesa, anot analitiko, šios mokesčių reformos turėjo būti įgyvendintos bent prieš dvejus metus, kai šalies ekonomika augo labai sparčiai.
„Didesnis pelno mokestis, be abejo, neskatina investicijų ir skatina kapitalą investuoti tose šalyse, kur tas mokestis yra mažesnis. Tam tikra prasme tai bus šioks toks mokesčio padidinimas, aš į tai žiūrėčiau pakankamai rezervuotai, bet konsolidacija yra geras dalykas. Teoriškai kapitalas turėtų būti apmokestintas mažiau, o dividendai galėtų būti apmokestinti didesniu tarifu", – teigė analitikas.
Jis pripažįsta, kad PVM didinimas turės neigiamos įtakos vartojimui ir kitų metų šalies BVP augimui. „Bet tam tikra prasme gyventojams išlaidų didėjimo šokas bus kompensuotas mažėjančiu GPM tarifu", – atkreipia dėmesį M. Leika.
R.Rudzkis: verčiau reikėjo vienodinti GPM ir dividendų apmokestinimą
„Aš labai džiaugiuosi, kad į problemą pažiūrėta rimtai. Kažką daryti būtinai reikėjo, nes mums grėsė valdžios finansų krizė. Šis sprendimas padės stabilizuoti valstybės finansų būklę", – DELFI sakė „DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis svarsto, kad tokia formulė buvo greičiausiai pasiūlyta dėl paprastumo ir suprantamumo, tačiau, jo teigimu, geresnis sprendimas būtų buvęs suviendinti GPM tarifą su dividendų apmokestinimu, kurie dabar yra apmokestinami 15 proc.
„Dividendai taip pat yra gaunamos pajamos ir tai yra visiška analogija su darbo pajamomis. Kodėl tą patį tarifą turi turėti pelno ir GPM mokesčiai? Man tai neatrodo labai logiška, nes tai yra visiškai skirtingi dalykai. Jeigu būtų buvę padaryta kaip aš siūlau, verslas būtų skatinamas daugiau investuoti, o ne skirstyti ir išsimokėti dividendais, o tai būtų labai svarbu siekiant ekonomikos atsigavimo", – tvirtino analitikas.
Be to, R. Rudzkis atkreipia dėmesį, kad iki 20 proc. padidinus įmonių pelno mokestį, Lietuvoje kapitalas būtų apmokestinamas labiausiai. „Lyginant su kaimynais, šiuo požiūriu mes atsiduriame blogiausioje padėtyje kovoje dėl užsienio investuotojų", - sakė jis.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad Latvijoje pelno mokestis yra 15 proc., o Estijoje reinvestuojamas pelnas yra apskritai neapmokestinamas.
PVM didinimas – smūgis gyventojams
Anksčiau „Danske bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė, kad PVM tarifo didinimas būtų smūgis gyventojams.
„Dabartiniu metu aš susilaikyčiau nuo PVM tarifo padidinimo, pirma panaikinkime lengvatas, šis žingsnis būtų mažiau skausmingas, bet efektyvus. PVM didinimas, be abejo, turėtų tikrai nemažą įtaką infliacijai. Dabartinėmis sąlygomis tai būdų labai didelis smūgis vartotojams", – DELFI anksčiau sakė V. Klyvienė.
Finansų ministerijos skaičiavimu, vien PVM lengvatų panaikinimas leistų sutaupyti iki 0,5 mlrd. Lt.
Dabartinėje mokesčių sistemoje bent 12 prekių grupių taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, o kai kurios gyventojų gaunamos pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu.
V. Klyvienė jau anksčiau sakė, kad Lietuvos įmonės iki šių metų taip pat mokėjo didesnį nei 15 proc. pelno mokestį, nes dar egzistavo laikinasis 3 proc. socialinis mokestis. Nuo šių metų jis nebegalioja.
