Bendrą su Gruzijos farmacininkais projektą suplanavusios Lietuvos kosmetikos gamintojos teigimu, kol kas labiausiai rūpi pasikalbėti su partneriais, bet niekaip nepavyksta.
„Bandėm susisiekti telefonu, pareikšti užuojautą, paklausti, galbūt galėtume kažkuo prisidėti ar padėti jiems, tačiau nepavyko nei prisiskambint, nei gavom atsakymą į elektroninio pašto paklausimus. Gali būti, kad visoje kompanijoje ryšys atjungtas“, – teigė „BIOK laboratorijos“ direktorius Linas Čereška.
„BIOK“ vadovo teigimu, projektas Gruzijoje įmonės apyvartą kilstelėtų maždaug 15 proc., todėl jo jo neįgyvendinus, įmonė nukentėtų finansiškai.
Tuo metu alų į Gruziją eksportuojanti įmonė skaičiuoja, kad prarasti šią rinką finansiškai nebūtų itin skaudu, nes eksportuojama nedaug, bet gaila pastangų, užmegztų ryšių.
„Liepos pabaigoje Gruzija nepriėmė siuntos alaus dėl distributoriaus vidinių problemų, bet mes nesupratom, ar tai šalies vidinės, ar verslo distributoriaus problemos“, – teigė „Carlsberg Baltic“ korporatyvinių reikalų direktorius Saulius Galadauskas
Nekilnojamojo turto projektus Gruzijoje numačiusi „Baltvesta“, anot jos atstovo, tiesioginių nuostolių tikisi išvengti, nes statybos kol kas – projektavimo stadijoje, tačiau karinio konflikto padariniai jau pasijuto kitur – smunka žemės vertė.
Lietuvos prekyba su Gruzija nėra aktyvi, bet stiprėja. Eksportas, nuo 2006-ųjų ūgtelėjęs daugiau nei dukart, pasiekė 65 mln litų. Importas, ūgtelėjęs daugiau nei triskart – 22 mln. litų.
Karui užsitęsus, verslininkai žada savo eksportą nukreipti į Rusiją.
Į Rusiją Lietuva ir eksportuoja gerokai daugiau nei į Gruziją (eksportas per metus išaugo trečdaliu), ir importuoja (importas smuko beveik 15 proc.). Abiejų šalių prekyba skaičiuojama milijardais litų.
