„Nordea“: po poros metų Baltijos šalys atsigaus

Baltijos šalys rodo aiškius lėtėjimo ženklus, tuo tarpu Lenkijos ir Rusijos perspektyvos vis dar šviesios. Skirtingi kaimyninių šalių plėtros greičiai Šiaurės šalims atveria naujas galimybes veikti regione, teigia banko „Nordea“ ekspertai naujausioje Baltijos regiono ekonomikos apžvalgoje „Baltic Rim Outlook“.

Vidaus vartojimo bumui Baltijos šalyse nuslūgus, prielaidos eksportui į šias šalis ėmė nykti. Kita vertus, rinkoje nekilnojamojo turto ir statybų kainos pradeda kristi, darbo jėgos stygiaus nebelieka, todėl Šiaurės šalių bendrovėms vėl kyla pagunda dalį verslo perkelti į neblogai pažįstamas Baltijos šalis.

Visiškai priešinga situacija Rusijoje ir Lenkijoje - tokių galimybių eksportui į šias rinkas dar nėra buvę, nes čia sparčiai didėja vietos gyventojų perkamoji galia.

Iki šių metų pradžios Baltijos šalys buvo sparčiausiai augančios Europos Sąjungoje, tačiau 2008 metų pradžioje šių šalių ekonomikos situacija pradėjo blogėti ir šalyse stengiamasi prisitaikyti prie lėto augimo sąlygų.

Baltijos šalys atsigaus

„Estijoje ir Latvijoje lėtėjimas vyko žymiai greičiau nei buvo prognozuota anksčiau“, - teigė Anssi Rantala, „Nordea“ banko ekonominės plėtros Baltijos šalyse ir Rusijoje ekspertas.

Pasak jo, nors visose Baltijos šalyse plėtra vyko panašiai, dabar jos rezultatai skiriasi. Platesnis augimo-kritimo ciklas labiau tikėtinas Latvijoje ir Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje prognozuojama ekonomikos svyravimo amplitudė bus siauresnė, ūkio lėtėjimas nuosaikesnis.

Tiesa, nepaisant niūrių trumpojo laikotarpio prognozių, jau po poros metų lėto augimo Baltijos šalys atsigaus ir pasiūlys naujų verslo galimybių Šiaurės šalių įmonėms.

Įtakos darbo rinkos galimybės

Lietuva nustebino savo pirmojo ketvirčio BVP augimo rezultatu, siekusiu 6,9 proc. Tai paaiškinama vis dar nenuslopusia vidaus paklausa ir 11 proc. išaugusiomis investicijomis.

Vidaus paklausa beveik 15 proc. padidino importo apimtis, tačiau eksportas augo vos 8,5 proc. ir šį rodiklį iš esmės lėmė „Mažeikių nafta“.

Tai aiškus signalas, kad šalies ekonomika pereina į lėtėjimo fazę. Šį teiginį įrodo ir gerokai suprastėję lūkesčiai bei sustingusi nekilnojamojo turto rinka, o skolinimasis gerokai sumažėjo ne tik privačiame sektoriuje, bet ir įmonėse.

Tolesnei ekonomikos plėtrai didelę įtaką turės darbo rinkos galimybės lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, nes, mažėjant vidaus paklausai, eksporto galimybės taps vis svarbesnės. Tačiau eksporto apimtis lems eksporto prekių kaina, kuriai didelę įtaką turi atlyginimų lygis.

Prognozės Lietuvai

„Nordea“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augimas sieks 5,5 proc., kitąmet – 4,1 proc. Infliacija sparčiai didės iki šių metų pabaigos, o 2009-aisiais bus fiksuojamas gan smarkus kainų mažėjimas.