Karteliniu susitarimu įtariamos didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės: „Rokiškio sūris", „Pieno žvaigždės", „Žemaitijos pienas", „Marijampolės pieno konservai".
„Bet tai nereiškia, kad tai yra galutinis sąrašas. Tyrimo eigoje gali išaiškėti, kad jų yra ir daugiau, galbūt ir asociacija ir dar kažkas", – tvirtino Konkurencijos tarybos administracijos vadovas.
Nagrinėtu laikotarpiu bendrovės savo produktų kainas didino 6-24 proc.
Bauda už kartelinį susitarimą siekia iki 10 proc. nuo metinės apyvartos, tačiau, anot Š.Pajarsko, ji priklausys nuo susitarimų masto.
Konkurencijos taryba Vyriausybės pavedimu atliko pirmo būtinumo maisto produktų kainų pasikeitimo vertinimą nuo praėjusių metų vidurio iki šių metų rugsėjo.
Neatmetama, kad įtarimų susitarimais gali būti daugiau, tačiau kol kas skelbiama, kad pagrindinės kainų kilimo priežastys yra žaliavų brangimas ir atlyginimų kilimas.
„Minčių yra visokių, bet aš nenoriu nieko daugiau kalbėti, mūsų darbas turi būti pakankamai konfidencialus, kartais net nuo savo darbuotojų slepiame informaciją. Mes analizuojame ir toliau analizuosime visas tas sritis", – paklaustas, ar kituose sektoriuose taip pat yra įtarimų dėl galimų susitarimų, sakė Š. Pajarskas.
Tyrimo metu buvo išnagrinėta maždaug 50 įmonių – didžiausi duonos ir pyragų gamintojai, grūdų, pieno ir mėsos perdirbėjai, paukštynų bei didžiausių prekybos tinklai.
Anot Š. Pajarsko, didžiausias pelningumas gamybiniame sektoriuje siekė 4 proc. nuo pardavimų, o prekybos tinkluose – apie 6 proc.
Konkurencijos taryba nustatė, kad duonos ir pyrago gaminiai per maždaug metus iki šio rugsėjo didėjo kartais po kelis kartus 5-63 proc. Iš septynių analizuotų kepyklų 2006 metais pirmąjį pusmetį pelningai dirbo dvi, o antrąjį pusmetį trys kepyklos, likusios duoną kepė nuostolingai.
Mėsos perdirbimo įmonės kai kurios savo produkcijos kainas didino iki 14 proc. Paukštynai viščiukus broilerius pardavinėjo 9,8-19,9 proc. brangiau, o kiaušinius – 7,2-30,6 proc. brangiau.
Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų duomenis, nustatė, kad dažniausiai pirmo būtinumo prekes jie didindavo jas pakėlus tiekėjams. Tačiau nustatyta atvejų, kai prekybos centrai, perdirbėjams kainas sumažinus, jų savo pirkėjams nekeisdavo arba netgi padidindavo.
Tarybos analizė parodė, kad prekybos centrų taikomi antkainiai gerokai skiriasi. Visi jie mažiausią antkainį – 10-25 proc. – taiko pieno produktams, pagrindinius mėsos ir duonos gaminius jie parduoda taikydami keletu procentų didesnį antkainį.
