Antradienį paskelbti Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys jau rodo ūkio lėtėjimo požymius – šių metų antrąjį ketvirtį BVP didėjo 7,3 proc., o pirmąjį ketvirtį siekė net 9,3 proc.
„Nors Estijos ūkis vis dar auga, tačiau ekonomikos pagreitis lėtėja labai sparčiai – antrojo ketvirčio BVP yra mažiausias per pastaruosius 7 metus“, – teigiama „Danske Bank“ apžvalgoje.
Pasak Estijos statistikos departamento, tokiems rezultatams daugiausia įtakos turėjo lėtesnė apdirbamosios pramonės, geležinkelių ir vandens transporto bei sandėliavimo sektorių plėtra. „Danske Bank“ ekspertų nuomone, gyventojų vartojimas mažėjo, o investicijos, ypač į statybų sektorių, taip pat sumenko.
„Didžiausias ūkio šuolis – jau praeityje ir dabar laukiama lėtėjimo periodo“, – tikina danų ekspertai.
Palūkanos toliau augs
Naujienų agentūra „Bloomberg“ praneša, kad ūkio plėtra lėtėja ir kitose Europos šalyse. Euro zonos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, ūgtelėjo 0,3 proc., mažiausiai nuo 2004 m. ir mažiau nei prognozuota (0,5 proc.). Mažesnį negu tikėtasi euro zonos BVP prieaugį antrąjį ketvirtį nulėmė prastesnė padėtis pramonės ir statybos sektoriuose.
Nepateisino lūkesčių ir Prancūzijos bei Vokietijos ekonomikos rezultatai. Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo 0,3 proc., nors analitikai prognozavo, kad ketvirčio prieaugis sieks 0,4 proc., Prancūzijos – 0,3 proc. vietoj lauktų 0,5 proc. Tačiau gera naujiena ta, kad Prancūzijoje mažėjo infliacija.
Visgi nei mažėjanti infliacija, nei lėtėjantis ekonomikos augimas nestabdo Europos centrinio banko (ECB) noro dar kartą padidinti bazinę palūkanų normą. Prognozuojama, kad rugsėjį ECB palūkanų normą padidins nuo 4 iki 4,25 proc.
Pinga būstas
Lėtėjanti ūkio plėtra lems mažesnius vartotojų lūkesčius dėl ateities, o tai gali turėti įtakos nekilnojamojo turto sektoriui. Jau kurį laiką Lietuvą pasiekia naujienos, kad nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse pervertintas, o jo kainos ima smukti. Tas pats „Danske Bank“ skuba skelbti, kad nekilnojamojo turto bumas pasibaigė ir jo kainos pradėjo kristi visose trijose Baltijos šalyse. Ryškiausi pokyčiai esą jaučiami Estijoje.
„Galima ginčytis, ar egzistuoja Baltijos nekilnojamojo turto burbulas, tačiau, mūsų nuomone, net neverta abejoti, kad nekilnojamojo turto kainos augo per greitai, todėl laukiama jų kritimo“, – vienoje iš apžvalgų tvirtino „Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas. Prasidėjus JAV antrinės paskolų rinkos krizei ir nekilnojamojo turto nuosmukiui, pamažu ima griežtėti kreditavimo sąlygos, o tai, pasak J.Christenseno, neigiamai paveiks Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką.
Kaip skelbia nekilnojamojo turto portalas aruodas.lt, po šiokios tokios butų kainų korekcijos liepą butai vėl brango visuose didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 1 proc., Kaune – 4 proc., Klaipėdoje – 3 proc.
Slogios nuotaikos
Anksčiau reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ paskelbė, kad nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ims pigti dar šių metų pabaigoje. Daugiausia įtakos šiam procesui esą turės toliau augančios palūkanos, griežtesnės būsto paskolų išdavimo sąlygos.
Pasak ekspertų, kad Lietuvoje būstas pervertintas, rodo žemos nuomos kainos. Be to, Vilniuje būstas kainuoja daugiau nei palyginti brangių šalių sostinėse, pavyzdžiui, Stokholme, Helsinkyje, Kopenhagoje.
Nekilnojamojo turto pardavėjai pripažįsta, kad naujienos apie artėjantį kainų nuosmukį stabdo asmenis, planuojančius pirkti būstą, ir verčia sunerimti būsto pardavėjus. Portalas vz.lt skelbia apie pakankamai slogias nuotaikas nekilnojamojo turto rinkoje, pripažįstama, kad daug priklausys tik nuo to, kaip žmonės sureaguos į naujienas.
Prognozuojama, kad pirmiausia turėtų pigti antrinėje rinkoje parduodamas būstas, o vėliau – ir nauja statyba. Tikimasi, kad jei kainos ir smuks, tai ne daugiau kaip 5–10 proc.
