Pašnekovas pabrėžė, kad „naminukę“ siekiama ne legalizuoti, bet civilizuoti. Anot jo, šiuo metu dirbanti iš atskirų žinybų sudaryta darbo grupė siūlo „naminukę“ leisti virti išduodant licencijas, nustatant kvotas, mokesčius, o parduodama ji turėtų būti tik asocijuotose ir mokesčius mokančiose kaimo turizmo sodybose.
Anot V. Neverdausko, iš „naminukės“ gamintojų surinkti mokesčiai būtų skiriami šviečiamajai programai apie alkoholio žalą.
Anot NNDGA asamblėjos pirmininko, Lietuvoje ketinama statyti 5-7 „naminukės” fabrikėlius, iš kurių gėrimas keliautų į kaimo turizmo sodybas, o šios savo ruožtu gėrimus pagardintų pagal regiono tradicijas.
„Mes nematome didelės problemos, į tai žiūrime labai versliškai. Jeigu Lietuvoje galima pastatyti privačią atominę elektrinę, tai naminės degtinės fabriką nėra labai sudėtinga“, – aiškino jis.
V. Neverdausko teigimu, dar reikalinga speciali vyriausybės politika dėl akcizų, nes naminė degtinė yra 55 laipsnių, todėl jai būtų taikomi dideli akcizai ir taip šis gėrimas būtų pernelyg brangus ir nesugebėtų konkuruoti su „pakrūmėse verdamu“.
Pašnekovas pasakojo, kad Seime nagrinėjant šį įstatymo projektą, idėją, įtraukti namie gamintą alkoholį į tautinio paveldo produkto sąrašą, palaikė daugelis frakcijų ir kai kurie komitetai.
Prieš siūlymą leisti pasigaminti naminio alkoholio pasisako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Jis anksčiau DELFI sakė, kad naminės degtinės legalizavimas skatintų alkoholizmą kartu su visomis jo pasekmėmis.
Vyriausybė iki kitų metų pradžios turi sukurti instituciją, parengti ir patvirtinti Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programą, priimti kitus šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
2003 m. birželį Seimas nepritarė Alkoholio įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma legalizuoti naminės degtinės gamybą Lietuvoje.
